Dabar jau žinoma, kad V.Putinas, tarsi supratęs, kad chuliganiškas Rusijos elgesys kažkodėl neišvirsta į didesnę pagarbą jo režimui, pirma laiko išvyko iš Australijos, kur vyko Didžiojo dvidešimtuko (G20) viršūnių susitikimas.
Pozuojant bendrai nuotraukai V.Putinas buvo pastatytas pačiame kamputyje, jis taip pat vienišas pietavo. O kur dar vieninga ir vieša kritika.
Tačiau atrodo, kad ir pats Rusijos prezidentas savo elgesiu Australijoje varė iš kantrybės kolegas. Ypač Vokietijos kanclerę A.Merkel, kurios V.Putino arogancija, tiesa, turbūt jau nestebina.
A.Merkel pirmąją G20 susitikimo dieną turėjo specialiai vykti į viešbutį, kuriame buvo apsistojęs V.Putinas – ne apšiurusį, kaip vakar skelbė Rusijos žiniasklaida, o prabangųjį „Hilton“.
Pakvietė ir J.C.Junckerį
Oficialioji viršūnių susitikimo dalis Brisbane šeštadienį jau buvo pasibaigusi – JAV prezidentas Barackas Obama, kitų valstybių vadovai ir 2 tūkst. žurnalistų mėgavosi laisvu vakaru.
Tačiau kaip tik tuo metu aštuntajame viešbučio „Hilton“ aukšte prasidėjo svarbus, gal net svarbiausias pokalbis. Čia apsistojęs ir apsaugininkų apsuptas V.Putinas tą vėlų vakarą turėjo vienintelę viešnią – A.Merkel.
Vokietijos kanclerė su Rusijos prezidentu kalbėjosi apie Ukrainą. Akis į akį. Keturias valandas. Net patarėjai Christophas Heusgenas ir Jurijus Ušakovas turėjo laukti už uždarų durų.
Specialiai Vokietijos ir Rusijos delegacijų pokalbiui paruošta konferencijų salė liko tuščia. Nuo 21 val. 50 min. vietos laiku kalbėjosi tik abu įtakingieji.
Apie vidurnaktį durys pirmąsyk atsidarė. Buvo pakviestas trečiasis – Jeanas Claude’as Junckeris, naujasis Europos Komisijos vadovas. Jo žodis yra svarbus, kai kalbama apie naujas ES sankcijas Rusijai.
Abipusio spaudimo netrūko
Anksčiau dieną A.Merkel ir V.Putinas tarėsi su kitais valstybių vadovais, kartu valgė ir kartą net trumpam juokaudami pasirodė priešais kameras.
Bet tai buvo tik teatras. Užkulisiuose jie vienas kitam darė didžiulį spaudimą.
Vokietijos kanclerė kaip niekada aiškiai leido suprasti, kad jos kantrybė baigiasi.
Jau daugelį savaičių tiek Maskva, tiek Kijevas ignoruoja Minsko susitarimus, kurie iškankintai Ukrainai turėjo atnešti nors ir ne taiką, bet vis dėlto paliaubas.
Akivaizdu, kad A.Merkel norėjo iš V.Putino išgirsti kokių nors paaiškinimų. Ir prieš susitikimą su Rusijos prezidentu kalbėdama apie prieitą aklagatvį siekė, kad jis pagaliau padarytų nuolaidų.
Vokietijos kanclerė, su Rusijos lyderiu nuo krizės pradžios bendravusi 38 kartus, net nebesistengė slėpti, kad yra be galo nusivylusi padėtimi.
„Nematau jokių staigių kokybinių pokyčių. Situacija yra nepatenkinama“, – dar prieš susitikimą sakė A.Merkel, krizę apibūdinusi ne kaip Ukrainos vidaus konfliktą, bet kaip dalį Rusijos strategijos, kuri jos kaimynystėje esančioms šalims trukdo kurti laisvas, vakarietiškas visuomenes.
Toliau spaus sankcijomis
Rusijos prezidentas pats darė spaudimą. Dėl pokalbio su V.Putinu laiko A.Merkel komanda turėjo grumtis iki paskutinės akimirkos.
V.Putinas su vokiečiais net nebendravo diplomatiniais kanalais, o tiesiog per valstybinę naujienų agentūrą TASS perdavė: „Suplanavome susitikimą.“ Tai turėjo reikšti, jog dėl pokalbio su A.Merkel sprendžia tik jis vienas.
Tai jau buvo stiprūs žodžiai. Galiausiai A.Merkel turėjo sėsti į baltą BMW ir tarsi kokia prasikaltusi mokinė sekti paskui juodąjį V.Putino „Mercedes“ į jo viešbutį.
Po keturias valandas trukusio pokalbio, 1 val. 36 min. Australijos laiku, A.Merkel išėjo iš viešbučio. Be komentaro. Jau po G20 viršūnių susitikimo paaiškėjo, kad ir be proveržio.
A.Merkel sulaukė tik tradicinio galvos purtymo – Rusija čia niekuo dėta.
Tad Vokietijos kanclerė vakar jau be jokių diplomatinių vingrybių tėškė, kad sankcijos Rusijai, drebinančios šios šalies ekonomiką, galios „tiek, kiek reikės“.
Rems separatistus
Duodamas interviu Vokietijos televizijai ARD V.Putinas toliau laikėsi savo pozicijos dėl krizės Ukrainoje.
Jis vengė atsakyti, iš kur Maskvos palaikomi separatistai gauna sunkiosios ginkluotės. Rusijos prezidentas tik pabrėžė, kad sukilėliai kovoja už „teisingą reikalą“.
„Iš kur jie gavo šarvuotųjų mašinų ir artilerijos sistemų? Mūsų laikais žmonės, įsitraukę į kovą ir laikantys ją teisinga, visuomet gaus ginklų“, – aiškino V.Putinas.
Jis taip pat pridūrė, kad be tokios paramos separatistus greitai sunaikintų Ukrainos pajėgos, o to Rusija „nenori ir negali leisti“. Tai aiškiausias ženklas, kad Maskva net negalvoja nutraukti paramos sukilėliams.
Tiesa, Rusijos prezidentas nustebino apžvalgininkus Ukrainą pavadindamas „didele Europos šalimi su europietiška kultūra“. Maskva nuo krizės pradžios valdžią Kijeve vadina chunta.
