Nepaisant daug mėnesių vykusių derybų, tarp Irano ir
vadinamosios P5+1 grupės, kurią sudaro Didžioji Britanija, Kinija,
Prancūzija, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Vokietija, vis dar esama
rimtų nesutarimų.
Sudarius šį susitarimą, viena iš sunkiausiai išsprendžiamų
XXI amžiaus geopolitinių problemų taptų istorija, nes būtų
visiems laikams išsklaidyti nuogąstavimai, kad Iranas gali
pasigaminti atominę bombą.
Be to, būtų nutildytos kalbos apie karą, o Iranas ir Vakarai,
tarp kurių 35 metus tvyrojo didžiulis priešiškumas, pradėtų
santykių normalizavimo procesą.
Tai neabejotinai būtų viena iš retų reikšmingų užsienio
politikos pergalių didžiulį spaudimą jaučiančiam JAV prezidentui
Barackui Obamai, jau galvojančiam apie savo politinį palikimą likus dvejiems metams iki kadencijos Baltuosiuose rūmuose pabaigos.
Griežtosios linijos šalininkai tiek Jungtinėse Valstijose, tiek
Irane spaudžia derybininkus nesutikti su per didelėmis nuolaidomis,
todėl vis dar nėra jokių garantijų, kad susitarimas bus sudarytas.
„Tebėra didžiulė spraga. Gali būti, kad mums nepasiseks“,
- įspėjo B.Obama praėjusį sekmadienį.
Senas Teherano priešininkas Izraelis - vienintelė Artimųjų
Rytų valstybė, kuri turi branduolinį ginklą, nors nėra to
deklaravusi, taip pat atidžiai stebi derybų eigą, kaip ir
sunitiškos Persijos įlankos monarchijos, įtariai žiūrinčios į
bet kokį galimą JAV suartėjimą su šiitišku Iranu.
P5+1 grupė nori, kad Iranas apribotų savo branduolinę programą
ir tokiu būdu iš esmės netektų galimybės kada nors pasigaminti
atominį ginklą.
Irano lyderiai tvirtina, kad šiitiška respublika to nesiekia, o
jos branduolinė programa skirta tik elektros energijos poreikiams
patenkinti.
Iranas derybose reikalauja atšaukti jo ekonomikai didžiulę
žalą darančias sankcijas ir pripažinti jo „teisę“ vykdyti
taikią branduolinę programą.
Pernai lapkričio 24 dieną, Irano prezidentu tapus nuosaikių
pažiūrų Hassanui Rouhani, Teheranas ir P5+1
grupė sudarė laikinąjį susitarimą.
Tačiau derybininkams nepavyko iki tame susitarime nustatyto
termino - liepos 20 dienos - parengti galutinės sutarties, todėl
terminas buvo pratęstas keturiais mėnesiais, iki lapkričio 24
dienos.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris),
sugrįšiantis į Vieną vėliau šią savaitę, sakė, kad šios
derybos yra „geriausia mūsų turėta galimybė išspręsti šį
klausimą taikiai“.
Dabar, kaip sako vyriausioji JAV derybininkė, valstybės
sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Wendy Sherman (Vendi
Šerman), „atėjo laikas užbaigti darbą“.