Nepaisant daug mėnesių vykusių derybų, tarp Irano ir vadinamosios P5+1 grupės, kurią sudaro Didžioji Britanija, Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinės Valstijos ir Vokietija, vis dar esama rimtų nesutarimų.
Sudarius šį susitarimą, viena iš sunkiausiai išsprendžiamų XXI amžiaus geopolitinių problemų taptų istorija, nes būtų visiems laikams išsklaidyti nuogąstavimai, kad Iranas gali pasigaminti atominę bombą.
Be to, būtų nutildytos kalbos apie karą, o Iranas ir Vakarai, tarp kurių 35 metus tvyrojo didžiulis priešiškumas, pradėtų santykių normalizavimo procesą.
Tai neabejotinai būtų viena iš retų reikšmingų užsienio politikos pergalių didžiulį spaudimą jaučiančiam JAV prezidentui Barackui Obamai, jau galvojančiam apie savo politinį palikimą likus dvejiems metams iki kadencijos Baltuosiuose rūmuose pabaigos.
Griežtosios linijos šalininkai tiek Jungtinėse Valstijose, tiek Irane spaudžia derybininkus nesutikti su per didelėmis nuolaidomis, todėl vis dar nėra jokių garantijų, kad susitarimas bus sudarytas.
„Tebėra didžiulė spraga. Gali būti, kad mums nepasiseks“, - įspėjo B.Obama praėjusį sekmadienį.
Senas Teherano priešininkas Izraelis - vienintelė Artimųjų Rytų valstybė, kuri turi branduolinį ginklą, nors nėra to deklaravusi, taip pat atidžiai stebi derybų eigą, kaip ir sunitiškos Persijos įlankos monarchijos, įtariai žiūrinčios į bet kokį galimą JAV suartėjimą su šiitišku Iranu.
P5+1 grupė nori, kad Iranas apribotų savo branduolinę programą ir tokiu būdu iš esmės netektų galimybės kada nors pasigaminti atominį ginklą.
Irano lyderiai tvirtina, kad šiitiška respublika to nesiekia, o jos branduolinė programa skirta tik elektros energijos poreikiams patenkinti.
Iranas derybose reikalauja atšaukti jo ekonomikai didžiulę žalą darančias sankcijas ir pripažinti jo „teisę“ vykdyti taikią branduolinę programą.
Pernai lapkričio 24 dieną, Irano prezidentu tapus nuosaikių pažiūrų Hassanui Rouhani, Teheranas ir P5+1 grupė sudarė laikinąjį susitarimą.
Tačiau derybininkams nepavyko iki tame susitarime nustatyto termino - liepos 20 dienos - parengti galutinės sutarties, todėl terminas buvo pratęstas keturiais mėnesiais, iki lapkričio 24 dienos.
JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris), sugrįšiantis į Vieną vėliau šią savaitę, sakė, kad šios derybos yra „geriausia mūsų turėta galimybė išspręsti šį klausimą taikiai“.
Dabar, kaip sako vyriausioji JAV derybininkė, valstybės sekretoriaus pavaduotoja politiniams reikalams Wendy Sherman (Vendi Šerman), „atėjo laikas užbaigti darbą“.
