Kijevas penktadienį minėjo Euromaidano pradžios metines.
O Ukrainos provakarietiškos politinės partijos penktadienį susitarė stojimą į NATO padaryti daugumą parlamente užtikrinsiančios koalicinės sutarties prioritetu.
Penkių partijų koalicijos sutartyje numatoma iki metų pabaigos priimti įstatymą, patvirtinantį Ukrainos ketinimą siekti narystės Šiaurės Atlanto aljanse.
Po derybų su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka J.Bidenas, retoriškai kreipdamasis į Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną, paragino: „Darykite tai, dėl ko sutarėte daryti, pone Putinai“.
Turėdamas omenyje Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir separatistinių maištininkų rėmimą Ukrainos rytuose, J.Bidenas bendrame su P.Porošenka pareiškime spaudai pažymėjo, kad Rusijos elgesys buvo „skandalingas pamatinių tarptautinės sistemos principų pažeidimas“.
J.Bidenas sakė, kad sankcijos Rusijai nebus panaikintos tol, kol Maskva neprisidės daugiau prie paliaubų įgyvendinimo. Nuo rugsėjo, kai buvo susitarta dėl ugnies nutraukimo, rytinėje Ukrainoje žuvo daugiau nei 900 žmonių ir susirėmimai vyksta iki šiol. Jungtinių Tautų duomenimis, praėjusį balandį prasidėjęs konfliktas iš viso pareikalavo mažiausiai 4,3 tūkst. žmonių gyvybių.
„Jeigu Rusija vykdytų šiuos įsipareigojimus ir gerbtų Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą, mes galėtume pradėti racionalias diskusijas dėl sankcijų (panaikinimo), – sakė J.Bidenas. – Tačiau taip neįvyko. Stebėjome daugiau provokuojančių veiksmų, daugiau įžūlaus šio susitarimo ignoravimo“.
Susitikęs su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku J. Bidenas pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, jų sąjungininkės Europoje ir Didysis septynetas (G-7) stengsis „padidinti viso to kainą Rusijai, jeigu ji ir toliau laikysis savo dabartinio kurso, įžūliai pažeisdama Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.
J.Bidenas nurodė, kad Jungtinės Valstijos visada rems demokratinę besireformuojančią Ukrainą, nors apie konkrečią naujausią pagalbą neužsiminė.
Rusija neigia ginkluojanti separatistus ar siunčianti savo karines pajėgas per sieną. Tačiau patys separatistai yra ne kartą viešai dėkoję už paramą Maskvai.
Sukėlė Vokietijos pyktį
Vienas toks prisipažinimas įsiutino Berlyną.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas penktadienį apkaltino Maskvą aktyviu konflikto kurstymu Ukrainos rytuose; taip jis reagavo į vieno separatistų lyderių prisipažinimą apie gautą „daugybę“ pinigų iš Rusijos.
Igoris Martynovas, maištininkų paskirtas vadovauti administracijai Donecke, pasakė vokiečių dienraščiui „Frankfurter
Allgemeine Zeitung“, kad Maskva padeda finansuodama visuomenines paslaugas ir pensijas, kurių nebeteikia Ukrainos vyriausybė Kijeve.
„Rusijos Federacija padeda mums“, – sakė I.Martynovas ir pridūrė, kad „ne mažais pinigais, o dideliais“.
Pasak jo, iš Rusijos lėšų „mokamos pensijos, socialinės pašalpos, užtikrinami komunalinių tarnybų, vietinio transporto poreikiai, taip pat mokyklų ir ugniagesių“. Taip pat finansuojamas DLR (Donecko Liaudais Respublikos) valstybinis aparatas ir ministerijos, pridūrė jis.
Kremlius vėl neigė teikiąs paramą separatistams.
A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas sakė, kad I.Martynovo žodžiai patvirtina tai, ką jau daug mėnesių sako Vakarų vyriausybės ir Kijevas apie Maskvos įsitraukimą į šią krizę.
„Rusija veikia Ukrainoje, nepranešdama apie tai Ukrainos vyriausybei, ir remia separatistus ten labai aktyviai“, – pažymėjo St.Seibertas per spaudos konferenciją.
„Be Rusijos karinės ir finansinės paramos nebūtų žiauraus separatizmo, kuris šiuo metu stebimas tose (Ukrainos) srityse“, – pridūrė jis.
I,.Martynovas nenurodė konkrečių gaunamų sumų, bet paaiškino, kad miestas lėšų pradėjo gauti dar vasarą per DLR vyriausybę. Iš savo lėšų „Doneckas gali padengti tik 20 proc. savo finansinių poreikių“, sakė jis.
Ukraina nutraukė finansavimą maištininkų valdomiems Donecko ir Luhansko sričių rajonams po lapkričio 2 dienos, kai separatistai surengė rinkimus kuriuos Kijevas ir Vakarai laiko neteisėtais ir pažeidžiančiais rugsėjo susitarimą dėl paliaubų.
