Kijevas penktadienį minėjo Euromaidano pradžios metines.
O Ukrainos provakarietiškos
politinės partijos penktadienį susitarė stojimą į NATO padaryti
daugumą parlamente užtikrinsiančios koalicinės sutarties
prioritetu.
Penkių partijų koalicijos sutartyje numatoma iki metų pabaigos
priimti įstatymą, patvirtinantį Ukrainos ketinimą siekti narystės
Šiaurės Atlanto aljanse.
Po derybų su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka J.Bidenas,
retoriškai kreipdamasis į Kremliaus vadovą Vladimirą Putiną,
paragino: „Darykite tai, dėl ko sutarėte daryti, pone Putinai“.
Turėdamas omenyje Rusijos įvykdytą Krymo aneksiją ir
separatistinių maištininkų rėmimą Ukrainos rytuose, J.Bidenas
bendrame su P.Porošenka pareiškime spaudai pažymėjo, kad Rusijos
elgesys buvo „skandalingas pamatinių tarptautinės sistemos
principų pažeidimas“.
J.Bidenas sakė, kad sankcijos Rusijai nebus
panaikintos tol, kol Maskva neprisidės daugiau prie paliaubų
įgyvendinimo. Nuo rugsėjo, kai buvo susitarta dėl ugnies
nutraukimo, rytinėje Ukrainoje žuvo daugiau nei 900 žmonių ir
susirėmimai vyksta iki šiol. Jungtinių Tautų duomenimis,
praėjusį balandį prasidėjęs konfliktas iš viso pareikalavo
mažiausiai 4,3 tūkst. žmonių gyvybių.
„Jeigu Rusija vykdytų šiuos įsipareigojimus ir gerbtų
Ukrainos suverenumą bei teritorinį vientisumą, mes galėtume
pradėti racionalias diskusijas dėl sankcijų (panaikinimo), –
sakė J.Bidenas. – Tačiau taip neįvyko. Stebėjome daugiau
provokuojančių veiksmų, daugiau įžūlaus šio susitarimo
ignoravimo“.
Susitikęs su Ukrainos premjeru Arsenijumi Jaceniuku J. Bidenas
pareiškė, kad Jungtinės Valstijos, jų sąjungininkės Europoje ir
Didysis septynetas (G-7) stengsis „padidinti viso to kainą Rusijai,
jeigu ji ir toliau laikysis savo dabartinio kurso, įžūliai
pažeisdama Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“.
J.Bidenas nurodė, kad Jungtinės Valstijos visada rems
demokratinę besireformuojančią Ukrainą, nors apie konkrečią
naujausią pagalbą neužsiminė.
Rusija neigia ginkluojanti separatistus ar siunčianti savo
karines pajėgas per sieną. Tačiau patys separatistai yra ne kartą viešai dėkoję už paramą Maskvai.
Sukėlė Vokietijos pyktį
Vienas toks prisipažinimas įsiutino Berlyną.
Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas penktadienį apkaltino Maskvą
aktyviu konflikto kurstymu Ukrainos rytuose; taip jis reagavo į vieno
separatistų lyderių prisipažinimą apie gautą „daugybę“
pinigų iš Rusijos.
Igoris Martynovas, maištininkų paskirtas vadovauti
administracijai Donecke, pasakė vokiečių dienraščiui
„Frankfurter
Allgemeine Zeitung“, kad Maskva padeda finansuodama visuomenines
paslaugas ir pensijas, kurių nebeteikia Ukrainos vyriausybė Kijeve.
„Rusijos Federacija padeda mums“, – sakė I.Martynovas ir
pridūrė, kad „ne mažais pinigais, o dideliais“.
Pasak jo, iš Rusijos lėšų „mokamos pensijos, socialinės
pašalpos, užtikrinami komunalinių tarnybų, vietinio transporto
poreikiai, taip pat mokyklų ir ugniagesių“. Taip pat finansuojamas
DLR (Donecko Liaudais Respublikos) valstybinis aparatas ir
ministerijos, pridūrė jis.
Kremlius vėl neigė teikiąs paramą separatistams.
A.Merkel atstovas Steffenas Seibertas sakė,
kad I.Martynovo žodžiai patvirtina tai, ką jau daug mėnesių sako
Vakarų vyriausybės ir Kijevas apie Maskvos įsitraukimą į šią
krizę.
„Rusija veikia Ukrainoje, nepranešdama apie tai Ukrainos
vyriausybei, ir remia separatistus ten labai aktyviai“, –
pažymėjo St.Seibertas per spaudos konferenciją.
„Be Rusijos karinės ir finansinės paramos nebūtų žiauraus
separatizmo, kuris šiuo metu stebimas tose (Ukrainos) srityse“, –
pridūrė jis.
I,.Martynovas nenurodė konkrečių gaunamų sumų, bet
paaiškino, kad miestas lėšų pradėjo gauti dar vasarą per DLR
vyriausybę. Iš savo lėšų „Doneckas gali padengti tik 20 proc.
savo finansinių poreikių“, sakė jis.
Ukraina nutraukė finansavimą maištininkų valdomiems Donecko ir
Luhansko sričių rajonams po lapkričio 2 dienos, kai separatistai
surengė rinkimus kuriuos Kijevas ir Vakarai laiko neteisėtais ir
pažeidžiančiais rugsėjo susitarimą dėl paliaubų.