„Ir šaliai tai neteisinga, žalinga, ir man to nereikia“, - paaiškino jis.
Bet V. Putinas neatmetė galimybės, kad kels savo kandidatūrą per Rusijos prezidento rinkimus 2018 metais.
„Taip, yra mano (kandidatūros) naujo iškėlimo galimybė. Ar ji bus išnaudota, kol kas nežinau“, – interviu sakė V.Putinas.
Pasak jo, nors pagal konstituciją jis gali siekti dar vienos kadencijos, „tai visai nereiškia“, kad jis priims tokį sprendimą. „Remsiuosi bendru kontekstu, vidiniu supratimu, savo nuotaika“, – nurodė jis.
„Argi dabar apie tai reikia galvoti? 2014-ieji nesibaigė, o jūs kalbate apie 2018-uosius. Dar tiek laiko laukia, tiek vandens dar nutekės“, –sakė V.Putinas. Tuo pačiu metu jis atmetė galimybę prezidento poste likti visam laikui: „Ne. Ir šaliai neteisinga, kenksminga, ir man nereikalinga. Yra terminai, nustatyti Rusijos konstitucijoje“.
V.Putinas pagal konstituciją prezidentu gali dirbti daugiausia dvi kadencijas iš eilės.
2008-aisiais baigęs savo antrą iš eilės kadenciją, V.Putinas šį konstitucinį limitą apėjo susikeisdamas vaidmenimis su Dmitrijumi Medvedevu ir vieną kadenciją dirbdamas premjeru. Po to jis grįžo į prezidento postą.
62 metų V.Putinui 2024-aisiais sueis 72-eji.
Sovietų lyderiai Josifas Stalinas ir Leonidas Brežnevas valdžioje išsilaikė iki mirties dar garbingesniame – atitinkamai 74 ir 75 metų – amžiuje.
Praėjusį kartą klausimą dėl to, ar sieks ketvirtos kadencijos, V.Putinas komentavo 2013 metais, kai pasakė: „Neatmetu to“.
Paklaustas, ar jis yra vienišas, V. Putinas atsakė, kad „iš dalies taip“. „Mano darbo grafikas įtemptas. Netgi dukteris matau vieną ar du kartus per mėnesį, ir tai dar reikia ištaikyti laiką“, - teigė jis. Į klausimą, ar jo dukterys gyvena Maskvoje, V. Putinas atsakė teigiamai.
Taip pat V.Putinas pabrėžė, kad Maskva nėra ir nebus izoliuota tarptautinėje arenoje, ir atmetė riziką dėl Vakarų sankcijų, naftos kainos ir rublio kurso kritimo „katastrofiškų pasekmių“ Rusijos ekonomikai.
„Suprantame geležinės uždangos pražūtingą poveikį mums“, – sakė V.Putinas sekmadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai ITAR-TASS.
„Ir per kitų valstybių istoriją buvo periodų, kai šalys bandė atsiriboti nuo likusios pasaulio dalies, labai brangiai už tai sumokėjusios. Praktiškai – degradacija ir žlugimu. Mes jokiu būdu šiuo keliu neisime. Ir aplink mus niekas sienutės nepastatys. Neįmanoma!“ – sakė jis.
Paskelbtas įtakingiausiu siekiant sukiršinti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neatmeta galimybės, kad jo pirmavimas naujausiame „Forbes“ sudarytame įtakingiausių pasaulio žmonių sąraše yra politinės vidaus kovos Jungtinėse Valstijose apraiška ir bandymas pabloginti jo santykius su JAV prezidentu Baracku Obama.
„Aš nežinau, ką (jie) galvojo „Forbes“, tai – jų reikalas, gal jie specialiai taip daro, kad pablogintų mano santykius su Baracku Obama, nuleisdami jį į antrą vietą. Mes su Jungtinių Valstijų prezidentu pažįstami, nepasakysiu, esą mūsų santykiai tokie jau visai artimi, bet jis – protingas žmogus ir gali viską įvertinti. Tai galėjo būti JAV politikos vidaus kovos metodas, ypač – prieš rinkimus į Senatą. Tegu ten pas save aiškinasi“, – sakė V.Putinas.
Jis pažymėjo, kad „lyderystė apibūdinama ekonominėmis ir gynybinėmis valstybės galimybėmis“, ir sutiko su pastaba, kad „pagal šiuos rodiklius mes (Rusija) – aiškiai ne numeris vienas“.
V.Putinas pabrėžė, jog „visa, kas daroma per rinkimų kampanijas, turi prasmę ir reikšmę“.
„Nenoriu dabar vertinti Amerikos prezidento žingsnių tarptautinėje arenoje, mes turime daug prieštaravimų, nuomonės dažnai išsiskiria, juo labiau nevertinsiu jo vidaus politikos iniciatyvų, tai – atskira tema, bet žinau, kad Obama realiai vertina tai, kas vyksta jo šalyje. Esu tikras, kad jis į tuos reitingus žiūri kaip į kovos elementą su tikslu jam pakenkti“, – sakė V.Putinas interviu valstybinei naujienų agentūrai TASS, kuris buvo įrašytas lapkričio 13 dieną Vladivostoke.
Rusijos prezidento nuomone, tas reitingas jokiu būdu nerodo Amerikos spaudos nepriklausomybės.
„Kaip gi nepriklausoma, jeigu dirba drauge su politiniais Baltųjų rūmų vadovo oponentais? Jokios nepriklausomybės čia nėra. Visiška priklausomybė ir tam tikrų jėgų aptarnavimas. Bet tai – mano prielaidos“, – sakė jis.
Rusija nebus izoliuota
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad Maskva nėra ir nebus izoliuota tarptautinėje arenoje dėl Ukrainos krizės, ir atmetė riziką dėl Vakarų sankcijų, naftos kainos ir rublio kurso kritimo „katastrofiškų pasekmių“ Rusijos ekonomikai.
JAV ir Europos Sąjunga (ES) įvedė Rusijai sankcijas dėl jos įvykdytos Ukrainos Krymo pusiasalio aneksijos ir paramos Rytų Ukrainos separatistams. „Suprantame geležinės uždangos pražūtingą poveikį mums“, – sakė V.Putinas sekmadienį paskelbtame interviu naujienų agentūrai TASS.
„Ir per kitų valstybių istoriją buvo periodų, kai šalys bandė atsiriboti nuo likusios pasaulio dalies, labai brangiai už tai sumokėjusios. Praktiškai – degradacija ir žlugimu. Mes jokiu būdu šiuo keliu neisime. Ir aplink mus niekas sienutės nepastatys. Neįmanoma!“ – sakė jis.
Sankcijos smogė silpnai Rusijos ekonomikai ir išprovokavo rublio kurso kritimą, o spaudimą dar padidino didelis naftos kainos pasaulio rinkoje kritimas. Nafta yra vienas pagrindinių Rusijos eksporto dalykų.
„Jeigu energijos šaltinių kainos mažinamos specialiai, tai smogia ir tiems, kas tuos apribojimus įveda“, – sakė V.Putinas.
„Šiuolaikinis pasaulis susaistytas tarpusavio priklausomybės ryšiais. Visai nėra faktas (tai), kad sankcijos, staigus naftos kainų kritimas, nacionalinės valiutos nuvertėjimas nulems negatyvius rezultatus ar katastrofiškas pasekmes tik mums. Tokio dalyko nebus!” – nurodė jis.
V.Putinas naftos kainų mažėjimą susiejo su JAV skalūnų naftos ir dujų gavybos padidėjimu, didesne gavyba Libijoje ir Saudo Arabijoje, taip pat – gavyba Irake, įskaitant, pasak jo, pardavimą juodojoje rinkoje, kurį vykdo „Islamo valstybės“ kovotojai, kontroliuojantys dideles Irako teritorijos dalis.
„Problemos kyla, jos auga ir augs, blogindamos situaciją, bet ne tik Rusijai – ir mūsų partneriams, tarp jų – naftą ir dujas išgaunančioms šalims. Štai mes kalbame apie naftos kainų sumažėjimą. Tai iš dalies vyksta dėl to, kad Jungtinėse Valstijoje pradėjo išgauti skalūnų naftą ir dujas“, – sakė V.Putinas.
„Valstijos reikšmingu laipsniu dabar aprūpina save savomis žaliavomis. Kol kas ne visiškai, bet – reikšmingu (mastu). Bet koks tokios gavybos pelningumas? Įvairiuose JAV regionuose įvairus. Nuo 65 dolerių už barelį iki 83 dolerių. Dabar kaina už naftos statinę nukrito žemiau 80 dolerių“, – nurodė jis.
„Skalūnų dujų gavyba tampa nerentabili. Gal Saudo Arabija specialiai nori „užmušti“ savo konkurentus“, – pridūrė Rusijos lyderis.
