Daugiau apie nuotaikas šioje šalyje.
Rinkimų apylinkės darbą pradėjo 7 val. vietos (ir Lietuvos) laiku ir buvo uždarytos 21 valandą. Kad rinkimai galiotų, ateiti ir balsuoti turi trečdalis visų rinkėjų.
Prieš vidurnaktį buvo suskaičiuota apie 27 procentai balsų. Rezultatai rodė, kad už prorusiškas partijas balsavo daugiau negu 50 procentų valią išreiškusių piliečių, o Europos Sąjungos kryptį siūlančios politinės jėgos turėjo apie 33 procentus balsų.
Geriausiai sekėsi kartu atvirai už sąjungą su Rusija pasisakančiai ir plakatuose Vladimiro Putino atvaizdą naudojančiai Socialistų partijai. Suskaičiavus 27 procentus balsų už šią partiją buvo balsavę 23,3 procento rinkėjų.
Padniestrėje balsuoti draudė
Pareigūnai separatistinėje Padniestrėje, kur gyvena 550 tūkst. gyventojų, neleido žmonėms balsuoti, bet keli tūkstančiai jų, kaip tikimasi, balsuos Kišiniovo kontroliuojamoje teritorijoje.
Užsienyje gyvenantys moldavai galėjo balsuoti rinkimų apylinkėse visame pasaulyje, tarp kurių yra 11 apylinkių Rumunijoje ir penkios Rusijoje.
Visuomenės apklausos rodė, kad politinių partijų, siekiančių narystės Europos Sąjungoje, pozicijos yra maždaug tokios pačios kaip ir tų partijų, kurios pritaria prisijungimui prie Rusijos Muitų sąjungos.
Moldavai rinko deputatus, kurie ketverius metus dirbs 101 vietos parlamente. Partijos privalo gauti mažiausiai 6 proc. balsų, kad patektų į parlamentą. Aiški dauguma neprognozuojama jokiai partijai.
Moldovoje – mažoje, 3,6 mln. gyventojų turinčioje valstybėje tarp Ukrainos ir Europos Sąjungai priklausančios Rumunijos – maždaug 78 proc. gyventojų yra etniniai rumunai, o maždaug 14 proc. – ukrainiečiai ir rusai.
Apie 600 tūkstančių moldavų dirba užsienyje. Pusė - ES, pusė - Rusijoje.
Vertina kaip referendumą
Rusija ir ES varžosi dėl įtakos regione, kur kaimyninėje Ukrainoje kilo ginkluotas konfliktas tarp proeuropietiškos vadovybės Kijeve ir prorusiškų separatistų.
Maskva nenori skirtis su buvusia sovietine respublika Moldova, kur daugiausia rusakalbių gyvenamoje Padniestrėje yra dislokavusi savo karius, o ES trokšta, kad Moldova būtų jos „švelniosios galios“ sėkmės istorija.
Moldova, kuri yra viena skurdžiausių Europos valstybių, stengėsi ištrūkti iš nuolatinės politinės krizės gniaužtų.
Birželio mėnesį Kišiniovas pasirašė istorinį asociacijos susitarimą su ES, nors tam kategoriškai nepritarė Rusija. Moldova gavo bevizių kelionių režimą savo piliečiams ir prieigą prie laisvosios prekybos zonos bei šimtų milijonų eurų finansavimą.
Rusija atsakė embargu daugelio maisto produktų importui iš Moldovos.
Šiuo metu Moldovai vadovauja proeuropietiška premjero Iurie Leanca koalicija, kuri nori didesnės integracijos į Europą.
Lenkijos, Ukrainos ir Rumunijos prezidentai praėjusią savaitę apsilankė Moldovoje paremti proeuropietiškos kampanijos, o Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusiuntė I.Leanca paramos žinią.
„Esu tikras, kad Rumunija ir Moldova dalysis demokratijos ir klestėjimo erdve Europos Sąjungoje“, – sakė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas, kuris yra etninis vokietis ir neseniai buvo išrinktas žmonėms parėmus jo planus kovoti su korupcija.
Tačiau opozicinė Komunistų partija ir Socialistų partija nori glaudesnių ryšių su Rusija ir buvusiomis sovietinėmis sąjungininkėmis, tuo pačiu atsisakant susitarimo su ES.
„Šis susitarimas prieštarauja Moldovos interesams. Mes sugebėsime pasiekti, kad jis būtų atšauktas, o po to surengsime referendumą. Patys žmonės turi spręsti, kur integruotis: į Europos Sąjungą ar į Muitų sąjungą su Rusija“, – sakė Socialistų partijos lyderis Igoris Dodonas.
Buvusio prezidento Vladimiro Voronino Komunistų partija yra nuosaikesnė ir vaidina itin svarbų vaidmenį, nes galėtų formuoti koaliciją su bet kuria iš politinių šalių.
Visuomenės apklausos rodo, kad maždaug 40 proc. moldavų remia proeuropietiškas partijas, o maždaug tiek pat – opozicines prorusiškas partijas.
„Rinkimai bus tam tikras referendumas“, – sakė Kišiniovo Valstybės politikos instituto vykdomasis direktorius Arcadie Barbarosie.
„Jei laimės proeuropietiškos partijos, Moldovos kursas europinės integracijos link galėtų tapti negrįžtamas. Tačiau jei Moldova atsigręš atgal į Muitų sąjungą (su Rusija), ji rizikuos visam laikui likti Rusijos įtakos sferoje“, – sakė jis.
Prieštaringai buvo vertinamas sprendimas trys dienos prieš rinkimus uždrausti juose dalyvauti prorusiškai partijai „Patria“ („Tėvynė“), dėl įtariamo neteisėto finansavimo iš užsienio. Jos lyderis, vienas Rusijos verslininkas, pabėgo į Rusiją.
Rusijos užsienio reikalų ministerija penktadienį sakė, kad draudimas dėl „Patria“ sukėlė „rimtas abejones dėl (rinkimų) demokratinio pobūdžio“, ir perspėjo, jog šis balsavimas gali būti „ypač nešvarus“.
