Kodėl tėvynėje nežinomą A.Abromavičių ukrainiečiai taip vertina?

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka pasirašė įsaką dėl Ukrainos pilietybės suteikimo trims užsieniečiams – būsimiems Ukrainos ministrams. Tarp jų – ir Aivarui Abromavičiui. Ką ten veiks šis lietuvis?

Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Dec 3, 2014, 7:03 AM, atnaujinta Jan 20, 2018, 2:39 AM

Tokią naujieną apie užsieniečius, galimus ministrus, P.Porošenka pats paskelbė šiuolaikiškai – socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje, rašo „Lietuvos rytas“, remdamasis „Unian.net“ informacija.

„Pasirašiau įsaką dėl Ukrainos pilietybės suteikimo trims užsienio specialistams: Nataljai Jaresko, Aleksandrui Kvitašviliui, Aivarui Abromavičiui“, – paskelbė Ukrainos lyderis.

Tuo pat metu P.Porošenka savo „Facebook“ paskyroje paaiškino, kodėl suteikė pilietybę trims užsieniečiams.

„Ukrainai neatidėliotinai reikia reformų. Mums kaip niekada reikalinga tarptautinio valstybinio valdymo, kovos su korupcija, finansinio planavimo, antikrizinio valdymo praktika, kurią dažnai gali suteikti tik specialistai iš užsienio. Mes radome tokių žmonių – šiandien jie yra pasirengę tapti Ukrainos piliečiais.

Todėl pasirašiau įsaką dėl Ukrainos pilietybės suteikimo trims aukšto lygio profesionalams iš užsienio. Kartu nugalėsime!“ – paskelbė P.Porošenka.

Lietuviui A.Abromavičiui siūlomas ekonomikos ministro portfelis.

Tėvynėje menkai žinomas

Plačiajai Lietuvos visuomenei apie A.Abromavičių nėra žinoma daug, tačiau tai natūralu, nes 38 metų verslininkas didžiąją dalį karjeros praleido užsienyje – Estijoje, Švedijoje, Rusijoje, Ukrainoje. Ukrainoje A.Abromavičius gyveno pastaruosius kelerius metus, tačiau šios šalies žiniasklaida irgi nėra nupiešusi aiškesnio jo portreto.

Net šiomis dienomis, kai vyksta aktyvūs naujosios Ukrainos vyriausybės formavimo procesai, greta jo pavardės minimi tik keli standartiniai karjeros faktai, na, gal dar paminima, kad iš Vilniaus kilęs A.Abromavičius vaikystėje kaip tikras lietuvis mėgo žaisti krepšinį –1988-aisiais su Lietuvos jauniais tapo SSRS čempionais.

17-metis A. Abromavičius išvyko mokytis į Estiją, kur 1993 metais duris atvėrė pirmoji buvusioje Sovietų Sąjungoje privati verslo mokykla. Beje, už pirmuosius mokslo metus sumokėjo G.Soroso fondas. Tačiau gabus jaunuolis įrodė esąs vertas dėmesio.

Būtent Estijoje jis pradėjo ir savo karjerą – buvo pirmasis užsienietis bendrovėje „Hansabank“. Po dvejų metų darbo jis buvo paskirtas šios bendrovės kapitalo valdymo vadovu. Vėliau jis trejus metus dirbo prekybos akcijomis vadovu bendrovėje „Brunswick Emerging Markets“.

A.Abromavičus prieš keletą metų gyrėsi pažįstantis visus tautiečius Ukrainoje.

Laisvalaikiu jis su ukrainiete žmona Jekaterina domisi šiuolaikiniu menu – šia aistra užsikrėtė dažnai keliaudamas. Jį itin domina lietuvių ir ukrainiečių moderniojo meno kūriniai, kurių turi per šimtą.

A.Abromavičius turi tarptautinio verslo bakalauro laipsnį, įgytą tarptautiniame universitete „Concordia“ Estijoje ir JAV, Viskonsine.

Ukrainoje investavo milijonus

Nuo 2002 metų A.Abromavičius yra Stokholme įsikūrusios turto ir vertybinių popierių valdymu užsiimančios kompanijos „East Capital“ darbuotojas, o nuo 2004-ųjų – ir šios bendrovės partneris.

„East Capital“ valdomas turtas Rytų Europoje ir Kinijoje siekia kelis milijardus dolerių. A.Abromavičius pastaruosius kelerius metus gyvena Ukrainoje ir yra atsakingas už kapitalo investicijas buvusios SSRS šalyse. Į Ukrainos įmones „East Capital“ yra investavusi apie 200 mln. JAV dolerių.

A.Abromavičius anksčiau yra pasakojęs, kad didesnę savo laiko dalį praleidžia išvykose į įmones, į kurias „East Capital“ investuoja. Jis taip pat neslėpė nesunkiai bendraujantis su valstybių, kuriose investuoja, aukščiausiais vadovais.

Padeda ir daugiau lietuvių

Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Petras Vaitiekūnas sakė teigiamai vertinantis A.Abromavičiaus kandidatūrą ir pridūrė, kad pastaruoju metu jis Ukrainoje dirbo verslo srityje. Prezidentės Dalios Grybauskaitės vyriausioji patarėja užsienio politikos klausimais Jovita Neliupšienė antradienį Žinių radijui patvirtino, kad yra žinoma, jog A.Abromavičiui siūlomas ministro postas, tačiau ji pabrėžė, kad tai nebūtų Lietuvos deleguojamas žmogus.

„Reikia pažymėti, kad taip įvertinami žmogaus asmeniniai laimėjimai, bet jis nebus deleguotas Lietuvos Vyriausybės ar Lietuvos institucijos.

Šiuo metu turime kitų žmonių, kurie yra deleguoti ir dirba įvairiose Ukrainos institucijose, tarp jų – ir buvęs prezidentės patarėjas ekonomikai Nerijus Udrėnas. Jis dirba vienoje ministerijų, kuri atsakinga už ekonomines reformas“, – aiškino J.Neliupšienė.

Anot patarėjos, į Ukrainos vyriausybę bandoma įtraukti ne tik Lietuvos, bet ir kitų užsienio valstybių piliečius.

Partijos „Petro Porošenkos blokas“ pirmininko Jurijaus Lucenkos atstovė Larisa Sargan teigė, jog A.Abromavičius yra vienintelis partijos kandidatas į ekonomikos ministro postą.

Neteks lietuviško paso?

Beje, įdomu, kad dabar A.Abromavičių gali ištikti garsaus krepšininko Žydrūno Ilgausko likimas. Iš šio lietuvio neseniai buvo atimta Lietuvos polietybė, įsitikinus, kad jis tapo kitos šalies – JAV piliečiu.

Tiesa, kai skandalą sukėlęs atvejis sulaukė milžiniško atgarsio, biurokratai neskuba spręsti Ukrainos pilietybę priėmusio A.Abromavičiaus atvejo.

Migracijos departamentui pateikus informaciją apie Ukrainos pilietybės suteikimą verslininkui A.Abromavičiui, būtų tik pradedamos Lietuvos pilietybės naikinimo procedūros.

„Pagal galiojančius teisės aktus, jei asmuo, kuris yra Lietuvos pilietis, įgyja kitos valstybės pilietybę, automatiškai pradedama Lietuvos pilietybės netekimo procedūra.

Visa tai atlieka Migracijos departamentas, gavęs informaciją, kad asmuo priėmė kitos valstybės pilietybę“, – tik tokį miglotą paaiškinimą pateikė vidaus reikalų ministro atstovas spaudai Tomas Beržinskas.

Pasak jo, Migracijos departamentas Lietuvos pilietybės naikinimo procedūrą gali pradėti dviem atvejais – gavęs oficialios informacijos apie pilietybės suteikimą iš kitos valstybės institucijų arba jei asmuo pats kreipiasi pateikdamas tokią informaciją.

M.Saakašvilis nepanoro mainyti pilietybės

Ukrainos prezidento Petro Porošenkos blokas (PPB) – vienas iš rinkimų į Aukščiausiąją Radą nugalėtojų – pirmadienį paskelbė savo kandidatų į ministrų postus sąrašą. Tarp septynių kandidatų tapti ministerijų vadovais – trys užsieniečiai. Vienas jų – lietuvis A.Abromavičius.

Sveikatos apsaugos ministru siūlomas A.Kvitašvilis – buvęs Gruzijos sveikatos apsaugos, darbo ir socialinių reikalų ministras.

Finansų ministro postą turėtų užimti ukrainiečių kilmės amerikietė, kompanijos „Horizon Capital“ steigėja N.Jaresko.

Apie tai, kad naujoje Ukrainos vyriausybėje bus bent keli ministrai užsieniečiai, o tarp jų gali atsirasti ir lietuvis, pradėta kalbėti praėjusią savaitę.

Ukrainos prezidentas pareiškė, jog reikėtų pakeisti šalies teisinę bazę, kad pareigas valstybės institucijose, taip pat ir vyriausybėje, galėtų eiti užsieniečiai.

Dabar, atrodo, nuspręsta eiti kitu keliu – užsieniečiams, kandidatams į ministrus, skubos tvarka suteikta Ukrainos pilietybė.

Kol kas pilietybė suteikta trims asmenims, tačiau Ukrainos ministerijose darbo gali rasti ir daugiau užsieniečių. Buvusiai Gruzijos vidaus reikalų ministrei Ekai Zguladzei pasiūlyta tapti pirmąja Ukrainos vidaus reikalų viceministre.

Beje, rimtas postas siūlytas ir buvusiam Gruzijos prezidentui Michailui Saakašviliui. Jis kviestas dirbti Ukrainos vicepremjeru. Tačiau, pasak paties M.Saakašvilio, jis nepanoro Gruzijos pilietybės mainyti į postą.

„Mano prioritetas lieka mano šalis – Gruzija. Tik dėl to aš nesutikau su tokiu pasiūlymu. Manau, kad priklausau savo Gruzijai“, – pareiškė M.Saakašvilis Gruzijos TV kanalui „Rustavi 2“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.