Kalbos, kuri buvo pasakyta dieną po to, kai V.Putinas perskaitė metinį pranešimą, juodraštyje, prezidentas kaltina Ukrainos valdžią „masiniu savo šalies piliečių naikinimu“ rytinėje šalies dalyje.
Vis dėlto atrodo, kad V.Putinas paskutinę akimirką išbraukė tokius žodžius iš savo kalbos. Žmogaus teisų taryba tokių kaltinimų Ukrainai neišgirdo.
„Time“ paklausus Rusijos prezidento atstovo Dmitrijaus Peskovo, kodėl V.Putinas nusprendė viešai nepasmerkti Kijevo veiksmų ir ar tai gali liudyti pokyčius Kremliaus pozicijoje Ukrainos klausimu, jis patikino: „Ne, tikrai ne“.
Vis dėlto Rusijos pozicija, analitikų teigimu, jau akivaizdžiai sušvelnėjusi, nes derybos dėl taikos, greičiausiai įvyksiančios gruodžio 12-ąją, yra neeilinė galimybė Ukrainos valdžiai ir Maskvos remiamiems separatistams pasiekti ilgalaikes paliaubas.
„Time“ teigimu, V.Putinas kiek atšaldė savo retoriką, nes Rusijos ekonomika ėmė byrėti ir byrės toliau, jei Maskva ir toliau taip aktyviai rems prorusiškus separatistus Ukrainos Donbaso regione.
Kai šeštadienį į Maskvą atskrido Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, po dviejų valandų derybų V.Putinas tiesiai pareiškė, kad „mums reikia išspręsti“ konfliktą, ir žurnalistus patikino, jog „Rusija gerbia Ukrainos teritorinį vientisumą“.
O F.Hollande'as netrukus paskambino viltį susikalbėti su V.Putinu praradusiai Vokietijos kanclerei Angelai Merkel ir pranešė, kad „atsirado galimybių pažangai“ Vakarų santykiuose su Rusija.
Pakeitimai praėjusio penktadienio kalboje vis dėlto yra aiškiausias ženklas, kad V.Putinas keičia retoriką. Juk nuo pat konflikto Rytų Ukrainoje pradžios šių metų balandį Rusijos prezidentas niekada nepraleisdavo progos pasmerkti etninius rusus esą persekiojantį Kijevą.
Taip ir gruodžio 5-osios susitikimas su Žmogaus teisių tarybos nariais Kremliuje atrodė kaip ideali proga dar kartą pažerti kaltinimų Ukrainai.
V.Putino kalbos juodraštyje užrašyti tokie žodžiai, kuriuos turėjo ištarti Rusijos prezidentas: „Tarptautinės organizacijos, turinčios ginti žmogaus teises, nesugeba sustabdyti Ukrainos valdžios vykdomo šalies piliečių masinio naikinimo.
Nepaisant fakto, kad Ukrainoje dirba tarptautiniai stebėtojai, iš žmonių ir toliau atimama pagrindinė jų teisė – teisė į gyvenimą“.
Buvęs Rusijos prezidento patarėjas Glebas Pavlovskis tvirtina, jog eilučių išbraukimas iš V.Putino kalbos liudija gana reikšmingus pokyčius Maskvos politinėje komunikacijoje.
„Pokyčiai kalbant apie Ukrainą yra aiškūs, net akivaizdūs. V.Putinas dabar nori siųsti draugiškumo žinią, Kremlius įvairiais būdais bando atvėsinti aistras dėl Ukrainos“, – pastebėjo G.Pavlovskis.
Pavyzdžiui, Rusijos valstybiniai televizijos kanalai jau nebevadina Ukrainos vyriausybės „fašistine“, o šeštadienį Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas separatistų Rytų Ukrainoje kontroliuojamas teritorijas pavadino pūliuojančia Ukrainos žaizda, kurią reikia užgydyti.
Dar prieš mėnesį aukšti Kremliaus pareigūnai tikrai nebūtų ištarę tokių žodžių, bet, anot G.Pavlovskio, „dabar Maskva bando atsiriboti nuo separatistų“.
V.Putino įvaizdžiu 1999-2011 metais rūpinęsis politikos konsultantas G.Pavlovskis įsitikinęs, jog Rusijos prezidentas eilutes apie „masinį Ukrainos piliečių naikinimą“ išbraukė, nes „paskutinę minutę nutarė, jog tokia retorika netinkama“.
Priežastis – be abejo, braškanti Rusijos ekonomika. Vakarų sankcijos jau sukėlė nemenką skausmą Rusijos valdančiajam elitui ir jo valdomoms valstybinėms kompanijoms.
Tuo pačiu metu iždą tuština nukritusios svarbiausio Rusijos eksporto – naftos – kainos, o rublis smarkiai nuvertėjęs.
Tiesa, G.Pavlovskis įspėjo, kad V.Putinui gali pakenkti staigūs pokyčiai Kremliaus politikoje Ukrainos klausimu.
„Kremliaus propaganda ištisus mėnesius telkė paramą separatistams Ukrainoje, o V.Putino reitingai iškart kristų, jei visuomenė suprastų, kad jis pasiduoda Vakarų spaudimui. Todėl Maskva nenori, kad visuomenė pamatytų bet kokius pokyčius“, – teigė G.Pavlovskis.
Parengė Gintaras Radauskas
