Keleivius skraidinęs orlaivis skrido iš Danijos sostinės Kopenhagos. Švedijos oro pajėgų vadas generolas Micaelis Bydenas informavo, kad to skrydžio metu oro erdvės kontrolės tarnyba užfiksavo radarų nesusekamą lėktuvą, skelbia naujienų agentūra AP.
Dėl to skubos tvarka į orą buvo pakelti Švedijos ir Danijos naikintuvai - jie turėjo identifikuoti, kam priklauso lėktuvas, tačiau to padaryti nepavyko. Švedijos žiniasklaida spėja, kad karinis lėktuvas priklausė Rusijai.
Vėliau Švedijos pareigūnai patvirtino, kad nustatė, kokio modelio karinis lėktuvas vos nesusidūrė su keleiviniu orlaiviu, tačiau viešai šia informacija pasidalinti nepanoro.
Danijos pareigūnai teigia, kad tuo metu, kai skrido lėktuvas, virš Švedijos miesto Malmės ir Danijos salos Bronholmo buvo pastebėtas mažiausiai vienas Rusijos karinis lėktuvas.
Danijos atstovai patvirtino, kad su incidentu susijęs Rusijos karinis lėktuvas, tačiau koks buvo modelis, komentuoti nepanoro.
M.Bydenas pripažino, kad incidentas buvo „gana rimtas“ ir pridūrė, kad keleiviniam lėktuvui (koks tai buvo reisas, jis nenurodė - red.) buvo nurodyta keisti kursą.
„Viskas iš tikrųjų galėjo baigtis labai blogai“, - pripažino M.Bydenas.
Tiesa, pareigūnas pridūrė, kad tai nebuvo toks rimtas incidentas lyginant su kovo mėnesio įvykiu, kai Rusijos lėktuvas praskrido vos per 100 metrų šalia SAS orlaivio.
Rusijos atsakas: mūsų orlaiviai skrido saugiai
Tuo tarpu Rusijos gynybos ministerija atmetė Švedijos gynybos ministro pareiškimą, kad penktadienį oro erdvėje virš Baltijos jūros buvo pastebėtas Rusijos karinis lėktuvas, kuris vos nesusidūrė su keleiviniu lėktuvu, skridusiu iš Danijos sostinės Kopenhagos.
„Susidūrimui tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros gruodžio 12 d., siejamam su Rusijos kariniu lėktuvu, nebuvo jokių galimybių. Skrydis buvo vykdomas griežtai laikantis tarptautinių oro erdvės taisyklių, nebuvo kirstos kitų valstybių sienos ir buvo laikomasi saugaus atstumo nuo keleivinių lėktuvų“, - sekmadienį sakė Rusijos Gynybos ministerijos atstovas Igoris Konašenkovas. Jis pridūrė, kad Rusijos karinis lėktuvas skrido daugiau nei 70 km atstumu nuo keleivinio lėktuvo, pakilusio iš Kopenhagos.
Švedijos TV kanalas SVT šeštadienį paskelbė, kad keleivinis lėktuvas, skridęs iš Kopenhagos oro uosto, ore vos nesusidūrė su kariniu kitos šalies lėktuvu, kuris skrido su išjungtu atsakikliu, todėl nebuvo įmanoma jo identifikuoti.