Neišvaizdžiame ir atokiame Šymanų oro uoste dirbusi 57 metų Mariola Przewlocka prisimena, kad iki 2002-ųjų gruodžio jos darbovietei buvo nelengvi laikai.
„Ekonomiškai mums nebuvo lengva – buvo nedaug skrydžių. Bet nuo 2002-ųjų gruodžio viskas pasikeitė: pradėjo skraidyti nedideli „Gulfstreem“ lėktuvai, o vėliau ir „Boeing 737“.
Sykį, manau 2003-ųjų kovo 7-ąją, oro uosto direktorius man tiesiai šviesiai pasakė, kad kitą rytą laukiama „specialaus“ skrydžio ir kad leidimas tūpi turi būti suteiktas bet kokiu būdu. Nesutikau, juk buvo tiek daug sniego. Bet jis man atšovė, kad pasamdys sniego valytojus, kad ir kiek tai kainuotų. Kai „Gulfstream“ lėktuvas nusileido, muitinės darbuotojams buvo įsakyta eiti namo, o jų vietą užėmė pasienio policijos dalinio pareigūnai“, – prisiminė M.Przewlocka.
Tuomet, anot jos, iš netoliese esančio Lenkijos žvalgybos bazės Senuosiuose Keikutuose atvyko du automobiliai tamsintais langais ir privažiavo prie pat atokiau pastatyto lėktuvo.
Manoma, kad tą sykį į Lenkiją buvo atgabentas vienas garsiausių „Al Qaeda“ vadeivų ir Rugsėjo 11-osios atakų sumanytojų Khalidas Sheikhas Mohammedas.
Spėjama, kad jis buvo nuvežtas į lenkų žvalgybininkų bazę, o ten jį CŽV agentai tardė naudodami žiaurius kankinimo metodus. Manoma, kad Kh.Sh.Mohamedą amerikiečiai Lenkijoje per pusę metų kankino mažiausiai 183 kartus, stengdamiesi išgauti vertingos informacijos. Tačiau to M.Przewlocka nežinojo, ji teigė tik regėjusi pačius CŽV skrydžius.
Anot M.Przewlockos, vienas neprisistatęs Lenkijos civilinės aviacijos pareigūnas tokiais atvejais visuomet atvykdavo ir pasirūpindavo oro uosto mokesčių sumokėjimu. Mokama buvo grynaisiais ir, anot M.Przewlockos, 6 kartus didesnė suma, nei įprastai. Pavyzdžiui jei įprasta kaina būdavo 2 tūkst. zlotų, tai paslaptingieji atvykėliai mokėdavo iki 12 tūkst. zlotų.
2003-ųjų rugsėjo 22 d. oro uoste leidosi lėktuvas „Boeing 737“, nors pagal reikalavimus nusileidimo takas buvo nepakankamo ilgio tokio tipo orlaiviams. dar daugiau klausimų moteriai sukėlė tai, jog lėktuvas atskrido tiesiai iš Kabulo, o vėliau skrido į Varšuvą, esančią už maždaug 160 km.
„Neturėjome priimti tų skrydžių, kartais net ugniagesiai nebudėdavo, tai viskas buvo daroma nelegaliai. bet neturėjome kito pasirinkimo. jaučiu didelę gėdą dėl to, kad politikai leido tam nutikti. Tai yra didelė dėmė ant mūsų šalies“, – teigė buvusi darbuotoja.
