Kai praėjusią savaitę saujelė aktyvistų rengė protestą žvarbią dieną Kijevo gatvėse, jų kovinę dvasią palaikė 53 metų Olga Kurnosova, viena iškiliausių protestų prieš valdžios savivalę dalyvių. Vladimiro Putino persekiojama politinė aktyvistė šiuo metu Ukrainoje padeda kurstyti ir palaikyti Maidano idėjas.
Pastaruosius 15 metų praleidusi kritikuodama Kremliaus režimą, ji vis dar nepraranda vilties, kad pokyčių bus ne tik Ukrainoje, bet ir Rusijoje. Dabartinė politinė padėtis ir griežtos ekonominės sankcijos tas viltis tik sustiprina.
Tikisi revoliucijos be kraujo
Kijeve, palaikydama tokius žmones kaip Ukrainos kultūros ministras, Maidano balsu vadintas Jevgenijus Nišukas, ji buria politinėje tremtyje atsidūrusius Rusijos opozicijos atstovus ir puoselėja viltis apie alternatyvią vyriausybę, kurios užuomazgos prasidėtų būtent Maidano šešėlyje.
Kad ir kaip O.Kurnosova nori kuo greičiau pakeisti situaciją Rusijoje, ji išlieka realistė. „Sakyčiau, kad yra tik 5 procentų tikimybė, kad režimo pasikeitimas Rusijoje praeitų be kraujo praliejimo, – teigė ji. – Stengsiuosi, kad viskas keistųsi, net jei ta tikimybė sieks vieną procentą.“
Jos teigimu, daugelis politiškai persekiotų Rusijos disidentų supranta, kad jie, turėdami laisvę ir veiksmų pasirinkimo galimybes, bus naudingesni. „Mes suprantame, kad 2018 metų prezidento rinkimų metu ar nutikus kokiam nelauktam pasikeitimui, galėtume pateikti alternatyvą V.Putino režimui“, – dėstė politinė aktyvistė.
Lyderiu taps M.Chodorkovskis?
Rusijos politiniai tremtiniai ieško ryšių visur – Baltijos šalyse, Moldovoje, Gruzijoje, Vakarų valstybėse. Jie aktyviai bendrauja su Šveicarijoje šiuo metu gyvenančiu buvusiu magnatu Michailu Chodorkovskiu ir tiki, kad būtent jis gali tapti pilietinės visuomenės judėjimo lyderiu.
„Mes vis dar bandome aiškintis, koks yra M.Chodorkovskio politinis planas. Norėjau prisijungti prie jo komandos, bet man sukėlė nerimą jo žodžiai, kad net tapęs Rusijos lyderiu jis negrąžintų Krymo Ukrainai“, – sakė O.Kurnosova.
Šiuo metu Ukrainoje yra apie 100 Rusijos politinių aktyvistų, kuriems suteiktas prieglobstis. Daugumai jų grįžimas į tėvynę reikštų griežtas bausmes ir ilgus metus kalėjime vien dėl dalyvavimo Kremliui opozicinėje veikloje.
46 iš jų yra ypač ieškomi Rusijos specialiųjų tarnybų. Pati O.Kurnosova dar rugsėjo mėnesį suprato, kad vietos Rusijoje jai nebėra, kai grįžusi namo rado įsilaužimo žymių. Ji skubiai susikrovė daiktus ir spruko, kol policijos persekiojimas netapo laisvės atėmimo nuosprendžiu.
Užuovėjos ieško Kijeve
Susikrovusi šiek tiek būtiniausių daiktų ir rūbų į du plastikinius maišus, ji paskambino draugams ir perspėjo, kad vyks į Sankt Peterburgą. Suprasdama, kad jos pokalbių klausomasi išties ji sėdo į Minsko link važiuojantį autobusą, o iš ten paskubomis nusipirkusi lėktuvo bilietą išvyko į Kijevą.
„Atsikvėpiau tik tada, kai lėktuvas pakilo, nes žinojau, kad V.Putino žmonės jau kvėpuoja man į nugarą“, – prisiminė O.Kurnosova. Tiesa, Rusijos politiniai aktyvistai gyveno neramiai dar ir prieš Maidano judėjimo pradžią.
2012 metų spalio mėnesį Rusijos žvalgybos pareigūnai pačiame Kijevo centre pasičiupo ir įsitempę į automobilį pagrobė politinį aktyvistą Leonidą Razvozžajevą. Šių metų pradžioje jis buvo nubaustas 4 su puse metų laisvės atėmimo bausme dėl 2012 metų gegužės protestų rengimo Maskvoje.
Pabėgus Viktorui Janukovyčiui Kijevas pagaliau tapo saugia vieta Rusijos opozicionieriams, kur jie ne tik gali rasti politinį prieglobstį, bet ir užsiimti konkrečia veikla. O.Kurnosova teigia puikiai suprantanti, kodėl ji erzina Kremlių, aktyviai rengdama protestus ir eitynes.
Rengė protestus prieš Kremlių
Rugpjūčio mėnesį ji organizavo gedulingas eitynes Malaizijos lėktuvo katastrofos aukų atminimui, būrė Maidano judėjimą palaikančius žmones, kūrė grupę „Solidarumas su Maidanu“ ir rengė prieš karą Rytų Ukrainoje ir Rusijos įtaką jame nukreiptus protestus.
Rugsėjo 21 dieną, kai tūkstančiai maskviečių išėjo į gatves, būtent O.Kurnosova stovėjo priešakinėse gretose ir Ukrainos vėliavų bei palaikymo ukrainiečiams fone pradėjo šios šalies himno giedojimą.
„Demokrate iki kaulų smegenų“ save vadinanti opozicionierė, turinti fiziko ir matematiko išsilavinimą, buvo Sankt Peterburgo miesto tarybos narė 1990–1993 metais. Tuo metu V.Putinas kaip tik baigė savo KGB karjerą ir darbavosi kaip Sankt Peterburgo miesto mero patarėjas.
V.Putinas - pilkas žmogelis
O.Kurnosova pamena dažnai matydavusi miesto rotušės koridoriuose besitrainiojantį būsimą Rusijos lyderį, kuris tuo metu „atrodė pilkas ir niekuo neišsiskiriantis žmogelis“. „Niekam jis nerūpėjo, tuo metu turėjome kur kas protingesnių ir įdomesnių asmenybių aplink“, – pasakojo aktyvistė.
„Bet mes praradome savo galią, nesugebėjome sukurti tos sistemos, apie kokią svajojome, apginti jos nuo kylančių grėsmių. Manėme, kad užteks tik būti sąžiningiems ir nevogti, o viskas susitvarkys savaime“, – liūdnai konstatavo O.Kurnosova.
Kijeve veikia ne tik Rusijos politiniai aktyvistai, bet ir įvairių separatistinių judėjimų atstovai. Štai Čečėnijos karo pabėgėliai paminėjo 20-ąsias pirmojo Čečėnijos karo metines, susirinkdami Maidano aikštėje.
Pati O.Kurnosova nesižavi šiais separatistiniais judėjimais. Tokios grėsmės ir tokie metodai tik suburtų žmones aplink jų gynėju save vaizduojantį V.Putiną. Pasak jos, ir be karinių metodų daugelis verslininkų ir valstybės biurokratų Rusijoje jau suprato, kad V.Putino režimas veda juos į susinaikinimą. Tik laikas parodys, kada jam bus lemta griūti.
Parengė Paulius Gritėnas
