Sangye Kharas padegė save prie policijos nuovados Siahės apygardoje vakarinėje Gansu provincijoje, pranešė Vašingtone įsikūrusi „International Campaign for Tibet“ (ICT) ir JAV finansuojamas radijas „Radio Free Asia“ (RFA).
33 merų S.Kharas susidegino Amučiu miestelyje antradienio rytą. Jis mirė „protestuodamas prieš Kinijos politiką tibetiečių rajonuose“, remdamasis anoniminiais šaltiniais Kinijoje pranešė RFA.
Protesto akcija buvo įvykdyta valdžiai, kaip pranešama, sustiprinus saugumo priemones per tibetiečių svarbią religinę šventę – antradienį buvo minimos Tsongkhapos (Conkapos), kuris 15-ajame amžiuje įkūrė tibetiečių budizmo Gelugpos mokyklą, mirties metinės.
Nuo 2009 metų Kinijoje ir kitur buvo daugiau kaip 130 tokių protesto aktų, kurių dauguma baigėsi mirtimi, nurodo ICT ir RFA.
Daugiausiai susideginimų buvo prieš Kinijos valdančiosios Komunistų partijos penkmečio suvažiavimą 2012 metų lapkritį, o pastaraisiais mėnesiais jų buvo mažiau.
Nobelio taikos premijos laureatas Dalai Lama, kuris nuo 1959 metų nesėkmingo sukilimo Tibete gyvena Indijoje, šiuos susideginimus yra pavadinęs nevilties aktais, kurių jis nepajėgia sustabdyti.
Savo ruožtu Dalai Lama sakė, jog pasaulis turi „moralinę atsakomybę“ spausti dėl demokratijos ir įstatymo valdžios Kinijoje.
Tačiau jis pridūrė, jog siekti glaudesnių ryšių su antrąja pagal dydį pasaulio ekonomika yra „realistiška“ politika pinigų stokojančioms Vakarų šalims, tokioms kaip Didžioji Britanija.
„Laisvasis pasaulis turi moralinę atsakomybę atvesti Kiniją į pagrindinę demokratijos srovę. Kinijos žmonės taip pat to nori“, – interviu BBC, kuris buvo transliuojamas antradienį, sakė tibetiečių dvasinis lyderis tremtyje.
„Galvoju, kad laisvasis pasaulis turi tam tikrą atsakomybę laikytis tvirtai. Demokratija. Įstatymo valdžia. Ir laisva spauda ar laisva informacija. Šie dalykai“, – sakė jis.
Dalai Lama sakė suprantantis, kodėl kai kurie Vakarų lyderiai plėtoja glaudesnius ryšius su Pekinu, ir pridūrė, kad britų vyriausybės kišenės yra „daugiau ar mažiau tuščios“.
„Tad jie labai nori artimumo su Kinija dėl piniginių priežasčių. Jie taip pat yra realistiški“, – sakė jis.
Britanijos santykius su Kinija apkartino ministro pirmininko Davido Camerono susitikimas su Dalai Lama 2012 metais ir Londonas stengėsi atitaisyti tą žalą.
14-asis Dalai Lama iš Tibeto pabėgo 1959 metais, po žlugusio sukilimo prieš Kinijos valdymą, ir nuo to laiko gyvena Indijoje.
Paklaustas, ar bus paskutinis Dalai Lama, 79 metų budistų vienuolis atsakė, kad tai priklausys nuo aplinkybių.
„Dalai Lamos institucija vieną dieną liausis gyvavusi, – sakė jis. – Ateina koks nors kvailas Dalai Lama (vyras ar moteris) ir užtraukia sau gėdą – tai labai liūdna. Daug geriau, kad šimtmečių senumo tradicija nustotų gyvavusi kokio nors populiaraus Dalai Lamos laikais“.
Pagal tibetiečių tradiciją, vienuoliai identifikuoja mažą berniuką, kuris pademonstruoja tam tikrus ženklus, kad yra velionio lyderio persikūnijimas.
Tačiau Tibeto budistai baiminasi, kad Kinijos valdžia gali siekti primesti savo pasirinktą dvasinį lyderį.
Taip įvyko 1995 metais, kai Pekinas atmetė Dalai Lamos pasirinkimą dėl naujo Pančen Lamos – antrojo pagal rangą Tibeto budizmo hierarcho – ir išrinko savo kandidatą į šį postą.
