„Pagrindinis šiandienos klausimas – kokia ekonomikos situacija, kokia rublio ateitis. Pabandysiu jums trumpai apibūdinti, kaip ši situacija keisis ir kas mūsų laukia“, – kalbėjo V.Putinas. „Ši situacija buvo išprovokuota išorinių veiksnių“, – patikino jis. „Ekonomikos diversifikacijos procesas Rusijoje nevyko labai sklandžiai“, – pripažino Rusijos lyderis.
„Aš tikiu, kad Centrinis bankas ir vyriausybė imasi visų reikalingų priemonių, kad situacija stabilizuotųsi. Šiandienos ir vakar dienos rublio kurso stiprėjimas tik tęsis“, – tikino jis.
Demonstravo optimizmą
„Naudosime tas pačias priemones, kurios padėjo susitvarkyti 2008 metais, kai buvo kilę panašių problemų. Mūsų ekonomika susitvarkys ir, manau, kad tai įvyks per kelerius metus.“
V.Putinas patikino, jog šalies rezervų užtenka, kad socialinė situacija būtų stabili. „Yra daug nestabilumo veiksnių … Galite tai vadinti krize, galima vartoti ir kitus žodžius“, – gynėsi jis.
Gindamas Centrinio banko ir jo vadovės Elviros Nabiulinos veiksmus Rusijos prezidentas teigė, jog reikia duoti laiko, kad ekspertai sureguliuotų ir situaciją valiutų rinkoje, ir kitose srityse. „Tik reikia daryti tai puse žingsnio greičiau“, – ilgos tirados eigoje dažnai atsikrenkšdamas ir kosėdamas sakė V.Putinas.
Kremliui palankus žurnalistas, prieš užduodamas klausimą, padėkojo V.Putinui ir teigė, jog labai tikisi, kad prezidento prognozės išsipildys. Jis pasiteiravo, ar V.Putinas nemano, kad šalies problema yra didelė aparato biurokratizacija.
Jis pabrėžė, kad būtina dirbti vieningai ir siekti didesnio ekonomikos diversifikavimo.
Kaltino Vakarus statant naujus barjerus
NTV žurnalistas pasiteiravo ar praėjus 25 metams po Berlyno sienos žlugimo atsirado nauja fizinė siena. V.Putinas patvirtino, kad Vakarų partneriai įsitikinę, kad jie laimėtojai, ir sukūrė imperiją, todėl dabar baudžia. „Mūsų partneriai nesustojo. Jie nusprendė, kad yra laimėtojai, kad jie imperija. Reikia nustoti statyti šias sienas“, – piktinosi jis.
V.Putinas išdrįso priimti klausimą ir iš Ukrainos žurnalisto. Šis apkaltino V.Putiną pradėjus karą jo šalyje ir pasiteiravo, kiek Rusijos kareivių yra Ukrainoje ir ką jis pasakytų žuvusių Rusijos karių šeimoms. Taip pat pridėjo klausimą apie tai, kada bus paleista Rusijoje kalinama Ukrainos pilotė N.Savčenko.
Akivaizdžiai susinervinęs V.Putinas teigė, kad N.Savčenko bus paleista, jei teismas neįrodys jos kaltės. Rusija – teisinė valstybė, patikino jis. Ukrainoje įvyko valdžios perversmas ir būtent Kijevo valdžia nusprendė atakuoti taikius žmones šalies rytuose, tai sukūrė šią situaciją, aiškino V.Putinas. Jis taip ir neatsakė, kiek Rusijos karių žuvo Ukrainoje ar kaip į tai reaguoti Rusijoje likusiems jų artimiesiems.
Rusijos lyderis tuoj pat nukreipė kalbą ir priminė, kokia entuziastinga buvo šalis rengdamasi Sočio olimpinėms žaidynėms.
Ukraina nesilaiko pažadų
Tai, kas dabar vyksta Rusijos ekonomikoje, ir taikomos Vakarų sankcijos yra bausmė už tai, kad mes atsiėmėme tai, kas teisėtai priklauso, aiškino V.Putinas. „Problema nėra Krymas, problema, kad mes giname savo suverenumą“, – teigė jis.
Jis palygino Rusiją su meška, kuriai norima uždėti grandinę, tačiau patikino neleisiąs paversti Rusijos pliušiniu meškiuku.
Minsko susitarimas yra svarbus, abi pusės turi tų pažadų laikytis, aiškino jis. Štai Ukrainos vyriausybė stabdo bankų darbą Rytų Ukrainoje, nesilaiko pažadų jos žmonėms, sakė V.Putinas. „Mes tikime, kad bendra erdvė su Ukraina bus atkurta, santykiai normalizuoti“, – dėstė jis.
„Petro Porošenka nori išspręsti šį konfliktą, bet jis nėra vienintelis Kijeve“, – nepasitikėjimą naująja valdžia leido suprasti V.Putinas ir pabrėžė, kad Ukraina, norėdama atkurti taiką ir suverenumą, turi gerbti žmones, kurie gyvena jos teritorijoje: „Tikiuosi, kad šiuo keliu ir bus einama.“ Jis pridūrė, kad Ukrainoje būtina laikytis amnestijos susitarimų ir apsikeisti kalinamais žmonėmis.
Ekonomikos problemas menkina
V.Putinas sulaukė ir klausimo apie „spekuliantus“, kurių įtaką minėjo ne kartą. Žurnalistas paprašė įvardinti, kas jie tokie ir kodėl jie tokie galingi, ar Rusija vis dėlto tokia silpna. Rusijos lyderis išsisukinėdamas teigė, kad spekuliantų visada atsiranda, kai užeina sudėtingesni laikai. Be to, jis teigė, jog dar vakar kalbėjo su keliais spekuliantais telefonu, aiškinosi, kodėl jie taip negerbia valstybės.
Rusijos prezidentas vis balansavo tarp kritikos Centriniam bankui dėl vėlyvo veikimo ir raminimo, jog jo vadovai gali susitvarkyti su šalį ištikusiomis bėdomis. Tokia dvejopa retorika verčia kraipyti galvą ekspertus. Kai kurie juokauja, jog V.Putinui kalbant rublio kursas vėl ima smukti.
Kalbėdamas apie naujus susitarimus su Kinija ir Turkija Rusijos prezidentas pabrėžė, kad į Rytus atsigręžia ir JAV. „Visi ieško naujų rinkų“, – aiškino jis.
Opozicijos nepaglostė
Paklaustas apie komentarus, kad opozicija yra „penktoji kolona“, V.Putinas teigė, kad visi jo komentarai yra skirti tam, kad suvienytų Rusijos žmones. Rusijos lyderis nukrypo į poetines lankas ir pacitavo poetą M.Lermontovą ir pabrėžė, kad jis irgi buvo opozicionierius, bet neprarado patriotiškumo.
Paklaustas apie Michailą Chodorkovskį ir jo grįžimą į politiką V.Putinas akivaizdžiai apniuko. „Kokios šalies prezidentu nori būti M.Chodorkovskis?“ 0 ironiškai tėškė jis ir pridūrė, kad paleido žymų magnatą iš kalėjimo tik dėl jo mamos pablogėjusios sveikatos. „Mama – šventas reikalas“, – pabrėžė jis.
V.Putinas pabrėžė, jog jokie nesklandumai Rusijai nesutrukdys surengti pasaulio futbolo čempionato. Jis dar kartą pasigyrė, sukeldamas plojimų audrą, jog Sočio olimpinės žaidynės surengtos puikiai, ir tikisi, kad ir toliau rusai dirbs su tokiu užsidegimu. Tiesa, jis pridūrė, kad olimpinėms žaidynėms šešėlį metė įvykiai Ukrainoje, kuriuos, pabrėžė jis, surengė ne Rusija.
V.Putinas: „Kodėl tu davei jai žodį?“
Televizijos „Dožd“ žurnalistė, žymi prezidento ir Kremliaus politikos kritikė Ksenija Sobčiak pasiteiravo, kaip V.Putinas reaguoja į tai, kad Čečėnijoje Ramzanas Kadyrovas elgiasi taip, lyg jam negaliotų Rusijos įstatymai. Po šio klausimo V.Putinas atsisuko į savo spaudos atstovą ir rėžė: „Kodėl tu jai davei žodį?“ Salėje pasigirdo nedrąsus juokas dėl tokio šiurkštaus juokelio, tačiau dauguma gerokai sumišo.
„Gerai. Koks kitas klausimas?“ – iškošė pro dantis V.Putinas. K.Sobčiak paklausė, ar prezidentas stebi, kas yra rodoma per Kremliaus valdomus kanalus ir kokia dezinformacija pateikiama tam, kad priešintų Rusijos ir Ukrainos gyventojus bei opozicijos atstovus, kurie sodinami į kalėjimus, nors yra tikri šalies patriotai.
V.Putinas nedaugžodžiavo, akivaizdžiai rodydamas priešiškumą opozicionierei. „Įstatymai pas mus galioja visiems, bet ne viskas taip paprasta, pasaulyje yra aplinkybių“, – teigė jis, skubiai pereidamas prie kito klausimo.
Rusijos prezidentas patikino, kad Viktoras Janukovyčius jėgos prieš Ukrainos žmones nenaudojo. Į klausimą, ar panašus sukilimas įmanomas Rusijoje, V.Putinas atsakė neigiamai. „Stabilumas valstybėje priklauso nuo žmonių pasitikėjimo. Manau, kad mano veiksmai atspindi Rusijos žmonių interesus ir aš turiu jų pasitikėjimą“, – aiškino V.Putinas.
Skelbia tik ginantis interesus
V.Putinas: „Mes neatakuojame jokia politine šio žodžio prasme. Mes nepuolame nieko, mes tik giname savo interesus.“ Taip Rusijos prezidentas gynė savo šalies kariuomenės agresiją ir nuolatinius skrydžius netoli kitų šalių oro erdvės ar jų teritorijoje.
Rusijos lyderis patikino, kad mano, jog Rusija yra teisi Ukrainos atžvilgiu. Jis skundėsi, jog NATO nesistengia vesti dialogo su Rusija, ir pridūrė, kad kiekviena suvereni valstybė turi teisę ginti savo interesus.
V.Putinas dar kartą pabrėžė, kad JAV nėra patenkinta tuo, kad Rusija stiprėja. Jis pabrėžė, kad Kremlius nori dialogo su Vakarais, bet jam palaikyti reikalinga abipusė pagarba.
Už klausimą uždavusios žurnalistės buvo iškeltas užrašas: „Kaip gali laimėti be Staliningrado?“
Sulaukė ir keistų klausimų
V.Putinui paprašius užduoti klausimą vietoj Turkijos žurnalisto atsistojo žurnalistas iš Kirovo. Jis skundėsi, kad jo regiono giros neperka jokie kiti Rusijos miestai. Jis pasakojo, jog vežė tos giros paragauti ir prezidentui, bet apsauga neleido, taip sukeldamas publikos juoką. V.Putinas nuramino jį ir pabrėžė, kad užsieniniai gėrimai nėra tokie sveiki, dažnai kenkia organizmui, o štai gira – puikus gėrimas.
Turkijos žurnalistui pagaliau gavus galimybę užduoti klausimą, jis pasiteiravo, kaip Turkijai reaguoti į atvykstančių Europos Sąjungos diplomatų reikalavimus taikyti sankcijas. V.Putinas patikino, kad Rusija ir Turkija visada turėjo puikius santykius, o jis su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu ketina juos tik stiprinti, ir priminė, jog europiečiai patys dažnai nesutaria tarpusavyje, ko nori.
V.Putinas pareikalavo, kad klausimą užduotų ir Kinijos naujienų agentūros „Xinhua“ atstovas. „Mes negalime ignoruoti Kinijos. Reikia, kad klausimą užduotų ir kinų žurnalistas, ten gyvena daugiau nei milijardas žmonių“, – dėstė akivaizdžiai Kinijai įsiteikti bandydamas V.Putinas.
Žurnalistė iš Kaliningrado pasiteiravo, ar šiame regione vis dėlto bus pastatyta Baltijos atominė elektrinė. V.Putinas patikino, kad šios elektrinės statybos vyksta ir kompanija „Rosatom“ neketina stabdyti statybų dėl pablogėjusios ekonominės situacijos.
Paklaustas apie milžiniškus kompanijų vadovų atlyginimus V.Putinas išsisuko teigdamas, kad net pats nelabai žino, kokią algą gauna. Tačiau jis pripažino, kad įmonių vadovai gauna tikrai solidžias algas, tačiau, pasak jo, jie dirba efektyviai. Jis pridūrė, kad savo aplinkoje neturi neveiklių biurokratų, ir tiki, kad neturės.
V.Putinas nebuvo užtikrintas ir dėl kandidatavimo 2018 metais vyksiančiuose prezidento rinkimuose.
V.Putino kalba kaip paguoda krizės ištiktiems rusams
Rusijos ekonomikai susiduriant su krizės iššūkiu, šalies prezidentas V.Putinas ketvirtadienį surengė tradicinę metų pabaigos spaudos konferenciją. Manyta, kad žurnalistų ir prezidento pokalbyje dominuos klausimai apie smarkiai nuvertėjusį rublį, Ukrainos krizę ir Rusijos santykius su Vakarais.
Lyderis gyvai atsakinėjo į per 1,2 tūkst. ten susirinkusių žurnalistų, kurie buvo atrinkti dar iki renginio, klausimus.
Kasmetinė konferencija, kuri praėjusiais metais truko daugiau nei 4 val., transliuojama per nacionalinę televiziją. Tai jau 10 prezidento V.Putino metinė spaudos konferencija. Tradiciją jis pradėjo 2001 m. ir tęsė iki 2008 m., kai prezidento postą užleido D.Medvedevui. 2012 m., kai vėl grįžo į šalies vadovo pareigas, V.Putinas šią tradiciją atgaivino.
BBC apžvalgininkas Maskvoje Stevenas Rosenbergas teigia, kad rusai labiausiai atkreipia dėmesį į tai, ką prezidentas kalba apie šalies ekonomiką.
Prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pabrėžė, kad šiemet labai daug įvykių tiek užsienio politikos, tiek ekonomikos erdvėje, tad rengta įvairiapusiška konferencija, kurios metu stengiamasi atsakyti į kuo daugiau klausimų.
Juoduoju antradieniu rusų jau pramintą gruodžio 16 d. rublis į dugną smigo kone akyse. Nors dabar valiuta kiek sustiprėjo, Rusija stovi ant recesijos ribos.
