Vakarai rengiasi atleisti saldžiai pragydusiai Rusijai?

Smunkantis rublio kursas ir vis garsiau nerimą reiškiantys rusai, atrodo, keičia ir Kremliaus vadų retoriką. Naujos JAV sankcijos privertė prezidentą Vladimirą Putiną praleisti naktį vedant derybas.

Rusijos prezidentas V.Putinas su Vakarų šalių lyderiais ėmė kalbėti švelniau.<br>AFP nuotr.
Rusijos prezidentas V.Putinas su Vakarų šalių lyderiais ėmė kalbėti švelniau.<br>AFP nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

„Lietuvos rytas“

Dec 18, 2014, 8:35 AM, atnaujinta Jan 18, 2018, 10:35 PM

15 metų iš eilės Rusijos metų politiku išrinktas V.Putinas pastaruoju metu negali ramiai miegoti. JAV prezidentas Barackas Obama patvirtino pasirašysiąs Kongreso pasiūlytas sankcijas, kurios dar labiau apribos rusiškos karinės pramonės ir stambiųjų naftos kompanijų finansines operacijas Vakaruose.

Iš karto po šito patvirtinimo V.Putinas griebė telefono ragelį ir surengė pasitarimą su Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderiais. Kremliaus pareiškime skelbiama, kad „buvo tartasi dėl krizinės situacijos Ukrainoje“ ir „ugnies nutraukimo būtinybės“.

Tiesa, kol kas šitokie V.Putino žingsniai nešildo santykių su Europos Sąjunga ar JAV.

„Toliau liksime Ukrainoje, siekdami užtikrinti, kad šis konfliktas baigtųsi visiškai gerbiant Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą“, – kalbėjo ES užsienio reikalų vadovė, buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė Federica Mogherini.

Švelnesne retorika rublio kurso kritimo ir griežtinamų sankcijų fone prabilo ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

Agresyviais ir sunkiai į diplomatinius rėmus telpančiais pareiškimais pasižymintis ministras Prancūzijos televizijai gyrė dabartinį Ukrainos vadovą.

„Negaliu pasakyti, kad turime kokių nors problemų bendraudami su prezidentu Petro Porošenka. Bent jau abiejų šalių lyderių lygmeniu išlaikome nuolatinį dialogą“, – kalbėjo S.Lavrovas.

Jis netikėtai pridūrė, kad dabartinis Ukrainos prezidentas yra geriausias vadovas esant tokiai situacijai.

Be to, Rusijos diplomatijos vadovas užtikrino, kad jo šalis niekada nesiūlė ir nesiūlys Donecko ar Luhansko regionų autonomijos ar Ukrainos federalizacijos proceso.

„Šiuos klausimus turi spręsti patys ukrainiečiai. Mes nesiūlome nei federalizacijos, nei autonomijos“, – užtikrino jis.

Šie Rusijos tūpsniai neliko nepastebėti. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry patvirtino, kad amerikiečiai įvertino pastarųjų kelių dienų pastangas. Jo teigimu, jei Rusija ir toliau žengs šiuo teigiamų pokyčių keliu, bus galima kalbėti ir apie sankcijų atšaukimą.

„Šios savaitės pradžioje priimtos sankcijos gali būti atšauktos per kelias savaites ar dienas.

Viskas priklauso nuo prezidento V.Putino pasirinkimo ir sprendimų, – įspėjo J.Kerry. – Jų tikslas yra susigrąžinti pagarbą tarptautiniams susitarimams ir suverenioms valstybėms.“

„Rusija turi pasirinkimą. Yra labai aiškūs žingsniai, kuriuos ji gali žengti, kad laikytųsi Minsko susitarimo. Jei ji tai darys, viskas gali labai greitai pasikeisti“, – aiškino JAV valstybės departamento atstovė Jen Psaki.

Jos teigimu, JAV akylai stebi padėtį Ukrainoje ir sveikina slopstančius karinius veiksmus šalies rytuose, tačiau to kol kas neužtenka, kad būtų galima daryti išvadas. „Aš to dar per daug nesureikšminčiau. Sekretorius J.Kerry taip pat į šiuos procesus žvelgia atsargiai“, – dėstė J.Psaki.

„Šiuo metu veikia labai daug įvairių veiksnių. Sankcijos buvo skirtos tam, kad ponas V.Putinas pasvarstytų dėl savo sprendimų, ir manau, kad jos veikia“, – sakė J.Kerry. Jis pridūrė, kad Rusijos lyderio nuomonę keičia ne tiktai rublio smukimas, bet ir menkstanti naftos kaina.

„Mistral“ nebenori

Prancūzijos prezidentas F.Hollande’as dar spalį pranešė, jog laivai „Vladivostok“ ir „Sevastopol“ nebus perduoti, kol nebus tvarių paliaubų ir politinio sprendimo Ukrainoje.

Įsižeidusi Rusija kurį laiką skelbė, jog Prancūzijai gresia milijardinės baudos ir tarptautinio arbitražo teismai, bet praėjusią savaitę pareiškė, kad laivai jai apskritai nereikalingi, o vicepremjeras D.Rogozinas tėškė: „Pasistatysime patys.“ Dabar panašiai kalba vis daugiau pareigūnų.

„Nematau didelio poreikio turėti šiuos laivus. Šių laivų eksploatacijos ir plaukimo pajėgumai yra riboti. Šie laivai nėra gynybiniai, o skirti pulti. Atsižvelgiant į mūsų strateginius interesus, nėra pagrindo manyti, kad mes kur nors siųsime savo karines pajėgas“, – vakar tikino Rusijos jūrų kolegijos pirmininkas S.Šiškariovas.

Rusijos žiniasklaida pranešė, kad laivą „Vladivostok“ jau saugo „kelios dešimtys ginkluotų Rusijos karių“, kurie užtikrina jūreivių ir visos laivo įgulos saugumą. Tiesa, tokios kalbos nepasitvirtino. Paaiškėjo, jog 400 rusų jūreivių netgi bus paleisti į Rusiją, kur Kalėdas švęs su šeimomis, nes laivo perdavimo procesas vis labiau stringa.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.