Kol prekybininkai skaičiuoja pelną, gautą už parduotus alkoholinius gėrimus, kol kelių ereliai pratinasi prie naujojo įstatymo, draudžiančio vairuoti „su kvapu“, o medikai tvarsto petardų sužalotus žmones, sudalyvaukime ir mes trumpoje ekskursijoje į „pagiringų“ skaičių šalį, kurią savo skaitytojams surengė Prancūzijos vakarinio dienraščio „Le Monde“ korespondentai Mathilde Damgé ir Samuelis Laurent'as.
Baltarusijoje blaivininkų nedaug
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 48 proc. suaugusių pasaulio gyventojų per savo gyvenimą niekada nevartojo alkoholio.
2010 metų duomenys rodo, kad Lietuvoje alkoholio paskutiniuosius 12 mėnesių nevartojo 26,6 proc. vyresnių kaip 15 metų gyventojų (Lenkijoje blaivininkų atitinkamai buvo 37,1 proc., Rusijoje 25,2 proc., Latvijoje 25,8 proc., Baltarusijoje 11,0 proc.) O kaip su likusia gyventojų dalimi?
Kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo daugiau alkoholio
Alkoholio vartojimo geografija paprastai nusakoma taip: daug alkoholio suvartojama Vakaruose ir Rusijoje, saikingai geriama ar susilaikoma nuo svaigalų Afrikos, arabų ir Pietryčių Azijos šalyse. Ir kuo labiau išsivysčiusi šalis, tuo daugiau ir reguliariau alkoholinių gėrimų vartojama. Tuo tarpu besivystančių šalių gyventojai jų vartoja mažiau, rašo straipsnio autoriai.
Jeigu pažvelgsime į PSO pateiktą pasaulio žemėlapį, rodantį, kiek alkoholio vidutiniškai suvartojama kiekvienoje šalyje, pamatysime šiek tiek iškreiptą vaizdą, kadangi bendras konkrečioje šalyje suvartoto gryno (100 proc.) alkoholio kiekis yra padalintas iš tos šalies vyresnių kaip 15 metų gyventojų skaičiaus, nors kai kuriose šalyse, tarkime, Afganistane ar Pakistane, didžioji gyventojų dauguma alkoholio nevartoja visiškai. Tad gautas rodiklis yra „atskiestas“, teigia autoriai.
Lietuvoje 2008-2010 metais vienas vyresnis kaip 15 metų šalies gyventojas vidutiniškai suvartojo 15,4 l gryno alkoholio per metus, Lenkijoje - 12,5 , Rusijoje - 15,1, Latvijoje - 12,3, Baltarusijoje - 17,5 litro. Tačiau atmetus blaivininkus ir suvartoto alkoholio kiekį padalinus iš geriančiųjų skaičiaus, pamatysime visiškai kitokį vaizdą.
Rekordininkai - ne rusai
Pasirodo, kad tie, kas geria, geria labai daug, ir rekordininkai čia visai ne rusai (22,3 l gryno alkoholio, tenkančio vienam vyresniam kaip 15 metų alkoholį vartojančiam žmogui), lietuviai (23,6), lenkai (24,2), baltarusiai (22,1) ar latviai (18,1), o afrikiečiai. Štai alkoholį vartojantis Čado gyventojas per metus išgeria vidutiniškai 33,9 litrus gryno alkoholio, daugiausia alaus (66,3 proc. bendro alkoholio kiekio).
Tai žymiai daugiau už Vokietijos svaigalų mėgėjo išgeriamą alkoholį – 14,7 litro per metus (53,6 proc. alaus). Gambijos girtuoklėlis išmaukia atitinkamai 30,9 l, Malio – 29,7 l, Namibijos – 27,7 litro per metus. O kitame žemyne, Azijoje, daug alkoholio vartoja Indijos girtuokliai – 28,7 litro per metus.
Tai gerokai daugiau, negu išgeria europiečiai. Gal todėl šioje šalyje pastaruoju metu padaugėjo seksualinio pobūdžio nusikaltimų – juk, kaip sakoma, girtam „jūra iki kelių“.
Lietuviai - alaus gėrėjai
Įvairiose šalyse žmonės geria įvairius alkoholinius gėrimus: spiritinius, alų, vyną ar kitokius alkoholinius gėrimus, tokius kaip spirituoti vynai, ryžių vynas ar kiti fermentuoti gėrimai, pagaminti iš sorgų (toks techninis pašarinis ir grūdinis varpinis augalas – red.), sorų arba kukurūzų.
50,1 proc. viso oficialiai pasaulyje parduoto ir suvartoto alkoholio yra spiritiniai gėrimai. Antrą vietą užima alus (34,8 proc.). Ir tik 8,0 proc. tenka vynui. Kiti alkoholiniai gėrimai sudaro 7,1 procento.
Lietuvoje iš alkoholinių gėrimų (skaičiuojant litrais gryno alkoholio, tenkančio vienam vyresniam kaip 15 metų šalies gyventojui) daugiausiai išgeriama alaus (46 proc.). Spiritinių gėrimų išgeriama 34 proc., vyno – 8 proc., kitų alkoholinių gėrimų -12 procentų.
Lenkijoje, Rusijoje, Latvijoje ir Baltarusijoje šie rodikliai atitinkamai yra tokie (proc.): alaus - 55 – 38 – 47 – 17, spiritinių gėrimų - 36 – 51 – 37 – 47, vyno - 9 – 11 – 11 – 5, kitų gėrimų - 0 – 0 – 5 – 31.
PSO laiko, jog apgirstama nuo 60 gramų gryno alkoholio. Kasmet nuo alkoholio vartojimo pasekmių miršta 3,3 mln. žmonių. Tai sudaro 5,9 proc. bendro mirčių skaičiaus. Moterys, vartodamos alkoholį, labiau rizikuoja susirgti, negu vyrai, teigia „Le Monde“ žurnalistai.
Kaip prognozuoja PSO, ateityje alkoholio suvartojimas labiausiai padidės Kinijoje (vieno šios šalies gyventojo suvartojamas gryno alkoholio kiekis iki 2025 metų padidės 1,5 litro), tuo tarpu Europoje jis turėtų sumažėti 0,6 litro žmogui, tačiau Europa ir toliau išliks žemynu, kur alkoholio vartojimas bus didžiausias pasaulyje, liūdnas prognozes su šiokia tokia optimizmo gaida pateikia PSO.
