Šis išpuolis tapo daugiausiai žmonių gyvybių nusinešusia teroro ataka per pastaruosius 40 metų Prancūzijoje.
Tarp žuvusių - leidinio redaktorius
Prancūzijos žiniasklaida įvardijo tris karikatūrininkus, žuvusius per ataką, kaip Jeaną Cabut, George'ą Wolinski ir Bernard'ą Verlhac, slapyvardžiu Tinju. Reporteriai pranešė, kad ataka vyko per leidinio redakcijos kasdienį susitikimą.
„Charlie Hebdo“ ne kartą buvo įsivėlęs į skandalus. Redakcija, kurioje dirbo apie 20 žmonių, 2006-aisiais paskelbė prieštaringai vertinamas pranašo Mahometo karikatūras. 2001 metais buvo padegtos redakcijos patalpos Paryžiuje, vyriausiasis redaktorius sulaukė grasinimų susidorojimu. Prieš tai žurnalas po islamistų pergalės Tuniso rinkimuose išleido specialų numerį, pavadinta „Charia Hebdo“.
2012 metų rugsėjį „Charlie Hebdo“ vėl išspausdino pranašo Mahometo karikatūras. Po to leidinio portalo darbą kelioms dienoms sutrikdė programišiai. Paskutinėje žinutėje socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje savaitraštis paviešino teroristų grupuotės „Islamo valstybė“ lyderio Abu Bakro al-Baghdadi karikatūrą.
Prancūzai pasibaisėję
Prancūzijos premjeras Manuelis Vallsas puikiai perteikė jausmą, tvyrantį visų prancūzų širdyse. „Tai yra širdį virpinantis smūgis. Kiekvienas prancūzas šiuo metu yra pasibaisėjęs“, - socialiniame tinkle „Twitter“ rašė jis.
Liūdesiu ir užuojauta aukų artimiesiems spinduliavo ir „Charlie Hebdo“ kolegos, kiti prancūzų žurnalistai. „Manau, kad nesumeluosiu pareikšdama, jog per šią ataką visi mes netekome ne tik kolegų, bet ir gerų draugų“, - teigė viena žurnalistė.
Prancūzus gąsdina ne tik kraupios šiandienos žudynės, bet ir galimos kitos atakos. Pabėgę teroristai vis dar nesugauti, nors policija ir deda visas pastangas sekdami paskui dar karštus jų pėdsakus. Kol Prancūzija bando suvokti tragedijos mąstą iš visų pasaulio kraštų plaukia palaikymo žinutės ir paramos siūlymai. Politiniai lyderiai tuo metu bando demonstruoti ramybę ir užtikrintumą.
Prezidentas ramino ir prašė vienybės
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as patvirtino, kad išpuolis „Charlie Hebdo“ redakcijoje yra teroro aktas ir kad šalyje „pastarosiomis savaitėmis“ buvo užkirstas kelias kelioms kitoms atakoms.
„Tai teroristinė ataka – dėl to nėra jokių abejonių“, – žurnalistams sakė F.Hollande'as, tuojau po to išpuolio atvykęs į tragedijos vietą dėstė prancūzams valstybės vadovas, ramindamas, kad visos tarnybos imasi reikiamų veiksmų.
Prezidentas pridūrė, kad buvo įvykdytas „nepaprastai barbariškas aktas“, taip pat sušaukė nepaprastąjį ministrų kabineto posėdį.
F.Hollande'as paragino laikytis „nacionalinės vienybės“, o vyriausybė Paryžiuje ir jo apylinkėse paskelbė aukščiausio laipsnio parengtį ir sustiprino saugumo priemones maldos namuose, parduotuvėse, žiniasklaidos biuruose bei transporto sistemoje.
Suskubo siūlyti pagalbą
Užuojautas pareiškė ir pagalbą tragedijos sukrėstiems prancūzams siūlyti puolė daugybė pasaulio lyderių.
„Mes susisiekėme su Prancūzijos pareigūnais ir aš nurodžiau savo administracijai suteikti visokeriopą pagalbą, kurios reikia, kad šie teroristai stotų prieš teisingumą“, – pareiškė JAV vadovas Barackas Obama.
B.Obama paragino mintimis ir maldomis būti su Prancūzijos, „seniausios Amerikos sąjungininkės“, žmonėmis. Pasak jo, Prancūzija ir Paryžius, kuriame buvo įvykdytas šis išpuolis, pergyvens „neapykantos kupiną šių žudikų viziją“.
„Visi esantys čia, Baltuosiuose rūmuose, yra su šeimomis tų, kurie žuvo arba buvo sužeisti per šį išpuolį“, – pareiškė JAV Baltųjų rūmų spaudos sekretorius Joshas Earnestas televizijai MSNBC.
„Esu labai sukrėstas šio žiauraus ir nežmoniško išpuolio „Charlie Hebdo“ redakcijoje. Tai nepakenčiamas aktas, barbariškas aktas, kuris meta iššūkį mums visiems kaip žmonėms ir europiečiams“, – sakoma Jeano Claude'o Juncker pareiškime, kurį paskelbė Europos Sąjunga.
„Buvau sukrėsta sužinojusi apie šią niekingą ataką prieš laikraštį Paryžiuje“, – rašė Vokietijos vadovė Angela Merkel.
„Šią kančios valandą norėčiau perduoti jums ir jūsų tėvynainiams Vokietijos žmonių užuojautą bei mano apgailestavimą, taip pat perduoti mano užuojautą aukų artimiesiems“, – sakoma jos laiške.
Netylėjo ir Vatikanas. „Tai dvigubas smurto aktas, pasibaisėtinas, nes jis įvykdytas prieš žmones ir prieš spaudos laisvę“, - pareiškė Vatikano atstovo pavaduotojas Ciro Benedettini.
O štai kai kurie islamo radikalai suskubo džiūgauti socialiniuose tinkluose. „Tegul Alachas atlygina mūsų broliams Prancūzijoje, kurie yra tikri vyrai, bijantys Alacho ir jį mylintys", - rašė vienas. „Įdomu ar krikščionys pakankamai drąsūs, kad save apgintų", - svarstė kitas.
Pasireiškė net ir V.Putinas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas taip pat pareiškė užuojautą žuvusiųjų per teroro aktą Paryžiuje artimiesiems, sakė prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas.
„Prezidentas Putinas dėl tragiškų įvykių Paryžiuje, kur per teroristinį išpuolį žuvo daug žmonių, reiškia nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų giminėms ir artimiesiems, taip pat paryžiečiams ir visiems prancūzams, – nurodė D.Peskovas. – Maskvoje ryžtingai smerkiamas terorizmas visomis jo apraiškomis“.
„Rusijoje visada laikyta ir laikoma, kad nė viena šalis pasaulyje negali efektyviai kovoti su terorizmu pavieniui. Ši kova gal būti efektyvi tik nuodugnios tarptautinės strateginės partnerystės forma“, – pabrėžė jis.
