Šis maršas vadinamas didžiausia demonstracija šalies istorijoje.
Kartu su paryžiečiais bei į miestą atvykusiais asmenimis Prancūzijos sostinės gatvėmis ėjo Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, taip pat beveik 50 valstybių delegacijos.
Procesijos dalyviai trijų kilometrų ilgio kelią pradėjo po 15 valandos Paryžiaus laiku (16 valandos Lietuvos laiku). Pirmieji ėjo žuvusiųjų šeimų nariai. Tai - teroristų nužudytų savaitraščio „Charlie Hebdo“ žurnalistų, policijos karininkų, košerinio maisto parduotuvės lankytojų artimieji.
Per tris dienas nuo islamistų rankos žuvo 17 paryžiečių. Teroristai sulaukė atpildo, bet tos trys dienos, kurios sukrėtė Prancūziją, paliko gilų pėdsaką visuomenės sąmonėje.
„Prancūzija solidari“, „Prancūzija nenusileis“ - tokie šūkiai suvienijo įvairių šalies religinių konfesijų ir politinių srovių atstovus. Idėja surengti nacionalines eitynes sulaukė plataus pritarimo. „Visi, kurie myli Prancūziją, jos pakantumo principus, turi dalyvauti renginyje“, - pareiškė premjeras Manuelis Vallsas.
Pasaulio lyderiai susikibę rankomis tylos minute pagerbė teroro aukas ir pradėjo žygį, skirtą paminėti teroro Paryžiuje aukoms, o Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as sekmadienį teigė, kad „šiandien Paryžius yra pasaulio sostinė“.
„Pakils visa šalis“, – sakė jis ministrams, Prancūzijai bandant atsigauti po 17 gyvybių pareikalavusių islamistų atakų.
Prancūzijoje žydų mokyklas ir sinagogas, jei reikės, saugos armija
Prancūzijos žydų mokyklas ir sinagogas, „jei bus būtina“, saugos armija, po susitikimo su prezidentu F.Hollande'u sakė vienas šalies žydų bendruomenės lyderių.
„Jis mums pasakė, kad visas mokyklas, visas sinagogas, jei bus būtina, be policijos saugos armija“, – sakė Žydų institucijų Prancūzijoje atstovaujamosios tarybos prezidentas Roger Cukiermanas.
F.Hollande'as pasibaigus sekmadienio demonstracijai, kuria sostinėje pademonstruotas nenusileidimas ekstremizmui po 17 gyvybių pareikalavusių islamistų atakų, apsilankys Paryžiaus Didžiojoje sinagogoje.
O štai Jungtinės Valstijos po atakų Paryžiuje vasario 18 dieną surengs viršūnių susitikimą, kuriame tarsis, kaip kovoti su „smurtiniu ekstremizmu visame pasaulyje“, sakė teisingumo ministras Ericas Holderis.
Kalbėdamas Prancūzijos sostinėje E.Holderis sakė, kad susitikimas įvyks Vašingtone ir kad jo metu taip pat bus siekiama „suvienyti mūsų resursus“.
Žygiuoja milijonai
Šimtai žmonių jau buvo susirinkę – trys valandos prieš demonstraciją – Respublikos aikštėje mitingui, kuriame dalyvauti ketino daugiau kaip milijonas žmonių ir dešimtys pasaulio lyderių. Maršui įsibėgėjus, pranešta, kad prie jo iš viso prisijungė 1,5 mln. žmonių. Galiausiai, oficialiais duomenimis, eitynėse dalyvavo 3,7 mln. žmonių: Paryžiuje - 1,2-1,6 mln., kituose Prancūzijos miestuose - 2,5 mln.
Sekmadienio eitynės Paryžiuje - istorinis pasaulio nenusileidimo ekstremizmui pademonstravimas po 17 gyvybių pareikalavusių islamistų atakų.
Pademonstruodami precedento neturinčią vienybę, Izraelio ir Palestinos savivaldos lyderiai drauge dalyvavo demonstracijoje, kuria pagerbiamos tris dienas trukusio kraujo liejimo aukos, tarp jų – žydai ir policijos pareigūnas musulmonas.
Saugumas buvo smarkiai sustiprintas Prancūzijos sostinei bandant atsigauti po islamistų atakų prieš satyrinį žurnalą „Charlie Hebdo“ ir žydų prekybos centrą. Saugoti demonstracijos papildomai buvo dislokuota tūkstančiai karių ir policininkų, palei jos maršrutą pozicijas ant stogų užėmė snaiperiai.
Dalyvavo daugybė politinių lyderių
Pademonstruodami precedento neturinčią vienybę, Izraelio ir Palestinos savivaldos lyderiai drauge dalyvavo demonstracijoje, kuria pagerbtos tris dienas trukusio kraujo liejimo aukos, tarp jų – žydai ir policijos pareigūnas musulmonas.
„Neabejoju, kad milijonai piliečių ateis pareikšti savo meilės laisvei, savo meilės brolybei“, – šeštadienį per emocingą mitingą netoli tos vietos, kur užpuolikas žydų prekybos centre nušovė keturis įkaitus, sakė prancūzų premjeras Manuelis Vallsas.
Šeštadienį daugiau kaip 700 tūkst. žmonių buvo išėję į miestų visoje Prancūzijoje gatves; daugelis jų nešė užrašus „jesuischarlie“ („Aš esu „Charlie“), taip pagerbdami „Charlie Hebdo“, kuris po žudynių jo redakcijoje tapo pasauline vienijančia jėga.
Daugelis žmonių mojavo rašikliais, kurie simbolizavo raiškos laisvę po to, kai „Charlie Hebdo“ atakų taikiniu tapo dėl pranašo Muhammado karikatūrų.
„Tikroji kova yra ginti minties laisvę“, – su ašaromis akyse sakė 40-metė Yamina per mitingą šalies pietuose esančiame Marselyje.
Drauge su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu, sekmadienio demonstracijoje Paryžiuje dalyvavo Jordanijos karalius ir karalienė, taip pat – virtinė Europos šalių lyderių, tarp jų – Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir britų ministras pirmininkas Davidas Cameronas.
JAV prezidentui Barackui Obamai atstovavo teisingumo ministras Ericas Holderis, kuris taip pat dalyvavo neeiliniame vidaus reikalų ministrų susitikime islamo ekstremizmo keliamai grėsmei aptarti.
Įspėja neprarasti budrumo
Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as, kuris vadovavo atakų aukų pagerbimui, perspėjo, kad priblokšta jo šalis nepraras budrumo dėl galimų naujų atakų.
Maždaug 2 200 saugumo pareigūnų saugojo sekmadienio demonstraciją, kurios maršrutas driekėsi 3 km nuo istorinės Respublikos aikštės iki Nacijos aikštės sostinės rytuose, sakė vidaus reikalų ministras.
Visuomeniniu transportu buvo galima naudotis nemokamai, o tarptautinis traukinių operatorius „Thalys“ paskelbė, kad sekmadieniui sumažino bilietų į Paryžių kainas.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen paragino šalininkus dalyvauti mitinguose kituose miestuose, bet – ne Paryžiuje, ir pasmerkė jos Nacionalinio fronto nušalinimą nuo pasirengimo demonstracijai sostinėje.
Aptarė ir Ukrainos reikalus
Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as, Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka buvo trumpam susitikę Prancūzijos prezidentūroje aptarti Ukrainos krizės.
Iškart po susitikimo lyderiai išvyko dalyvauti istorinėje demonstracijoje prieš terorizmą.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris taip pat yra Paryžiuje ir turėjo dalyvauti demonstracijoje, į tą susitikimą nevyko, nurodė prezidentūra.
