Kroatijos lyderės įvaizdis: moka ir šaudyti, ir melžti karvę

Pirmąja savo šalies moterimi prezidente tapusi Kolinda Grabar-Kitarovič – spalvinga asmenybė. Naujoji valstybės vadovė yra buvusi užsienio reikalų ministre, ambasadore, bet ar galimybės jai tapti stipria lydere ir šalies motina nėra pervertinamos?

Daugiau nuotraukų (1)

Paulius Gritėnas („Lietuvos rytas“)

Jan 19, 2015, 8:26 AM, atnaujinta Jan 15, 2018, 4:26 PM

Kroatijos prezidentės rinkimų kampanija buvo išties įsimintina. Politikos mokslų magistro laipsnį turinti 46 metų K.Grabar-Kitarovič daugiau dėmesio kreipė į tautą vienijančią retoriką ir nevengdavo papostringauti apie sugebėjimus pamelžti karvę ar futbolo žaidimą su berniukais.

Tiesa, Kroatijos apžvalgininkai pažymi, kad sunkiausia užduotis K.Grabar-Kitarovič laukia tvarkantis su savo partijos Kroatijos demokratinės sąjungos (HDZ) spaudimu. Daugelis kolegų prezidentę linkę laikyti šalies motina, tačiau politinės galios ir sprendimų perleisti jai neketina.

Apie naująją Kroatijos vadovę, jos politinį įvaizdį, būsimus darbus ir panašumus su Lietuvos prezidente Dalia Grybauskaite „Lietuvos rytas“ kalbėjosi su vienu žymiausių Kroatijos politinių apžvalgininkų, Zagrebo universiteto politikos mokslų daktaru Dario Čepo.

– Kokia naujosios Kroatijos prezidentės politinė patirtis? Ar sugebės ji, būdama tvirtų dešiniųjų pažiūrų, rasti sutarimą su kairiųjų vyriausybe?

– Iki šiol K.Grabar-Kitarovič buvo lojali savo partijos karė. Kur partija ją siuntė, ten ji ir eidavo. Kai partijai prireikdavo naujo veido naujame poste, pavyzdžiui, užsienio reikalų ministro ar ambasadoriaus JAV, ji sutikdavo nekeldama triukšmo.

Ar pasiseks sutarti su kairiųjų vyriausybe, labai daug priklausys nuo partijos įtakos jai. Jei naujoji prezidentė pradės kelti pirmalaikių rinkimų idėją, galėsime būti tikri, kad ji vis dar priklausoma nuo partijos.

– O kaip Kroatijos visuomenė sutiko žinią, kad prezidento postas atitenka moteriai?

– Tvyrojo įvairios nuotaikos. Kroatijos visuomenė kartais būna progresyvi, bet iš esmės yra labai konservatyvi, tad šalies vadovo poste matyti moterį ne visiems smagu.

Progresyviau mąstantiems kroatams patinka idėja, kad aukščiausią šalies postą užima būtent moteris, nors tuo pat metu supranta, kad jos pažiūros niekuo nepadės moterų teisių plėtrai. O konservatoriai net nemato jos lyties ir žvelgia į ją tik kaip į valstybės motiną, kurios vaikais mes visi dabar tapome.

– Rinkimų kampanijos metu K.Grabar-Kitarovič nevengė rėžti nacionalistinių kalbų ir žadinti patriotinių jausmų. Kaip tai įvertino Kroatijos visuomenė? Ar tai ir buvo jos sėkmės priežastis?

– Kroatijos visuomenė labai susiskaldžiusi. Tie, kurie yra labiau kairiųjų pažiūrų, buvo arba nustebę, arba pasibaisėję ta dešimtojo dešimtmečio pradžios retorika, kuria prabilo K.Grabar-Kitarovič. Tiesa, ji dar nebuvo tokia aštri, kokios palaikydami kandidatę pažėrė kiti jos partijos nariai.

O tie dešiniųjų pažiūrų rinkėjai, kurie buvo pasiilgę nacionalistinės retorikos, džiūgavo, kad girdi tokias idėjas, kokių Kroatijoje niekas neplėtojo po prezidento Franjo Tudjmano mirties 1999 metais.

Jos kampanijoje tokia retorika suveikė puikiai – ignoruodama rinkėjus, kurių ir šiaip nebūtų pritraukusi, ji susikoncentravo, kad atvestų prie balsadėžių visus konservatorius ir nacionalistus. Ir jai tai pavyko.

– Rinkimų kampanijos metu buvo matoma, kad K.Grabar-Kitarovič mėgsta pozuoti su karine uniforma ir laikydama ginklą. Ji yra save pavadinusi „vienintele NATO valstybės vadove, kuri moka pamelžti karvę“.

Ar tai sąmoningai kuriamas įvaizdis? Galbūt jos valdymas bus paremtas autoritariniu modeliu?

– Aš nesu tikras, ar ji pati turi tokių asmeninių savybių, kad taptų autoritarine vadove. Daugelis jos partijos narių ir rėmėjų neabejotinai palaikytų griežtesnės valdžios idėją. Bet nemanau, kad ją mato kaip tvirtą lyderę.

Nepaisant visų tauškalų apie pirmąją moterį prezidentę, kaip ir anksčiau buvo su pirmąja ministre pirmininke Jadranka Kosor, dešiniųjų rinkėjai vis dar nemano, kad moterys yra lygios vyrams. Todėl ji ir bandė parodyti, kad nors ir yra moteris, gali elgtis kaip vyras.

Visos tos kalbos apie sunkius ūkio darbus, pozavimas su karine uniforma, pasakojimai, kaip ji su berniukais žaisdavo futbolą, – visa tai pagelbėjo, kad konservatyvūs rinkėjai nebematytų jos kaip moters. Na, nebent tik tada, kai jiems reikėjo įsivaizduoti valstybės vadovę kaip motiną.

– Panašius rinkėjų lūkesčius pateisinti bando ir Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ar matote daugiau panašumų tarp Lietuvos ir Kroatijos vadovių?

– Manau, kad K.Grabar-Kitarovič turi galimybių tapti įtakinga politike, bet viskas priklausys nuo to, kaip ji gebės susidoroti su savo sąlygas diktuoti norinčios partijos spaudimu. Jos galios nėra didelės, o gebėjimą manevruoti varžo parlamentinės sistemos dar labiau apkarpyta veiksmų laisvė, tad ji turės kur kas mažiau galimybių nei ponia Grybauskaitė.

Tiesa, Kroatijos visuomenė prezidentą visada vertina teigiamai. Kol kas visos visuomenės apklausos prezidentams būna palankios, tad nėra abejonių, jog ji gali atsispirti nuo to ir bandyti tapti sveiko proto balsu krizės suskaldytoje visuomenėje.

Tikrasis iššūkis naujosios šalies vadovės laukia per ateinančius parlamento rinkimus, kurie gali dar labiau skaldantys šalį nei buvę prezidento rinkimai.

Kaip ji bendraus su laimėjusia partija ir ypač kaip elgsis ir kontroliuos vyriausybės darbą, jeigu naujuoju premjeru taps jos partijos vadas Tomislavas Karamarka – štai esminiai klausimai. Ji gali tapti ir stipriu, nepriklausomu visuomenės balsu arba likti ištikima savo partijos kare.

Nesidrovi stebinti ir savo išvaizda

Naujosios Kroatijos prezidentės pergalę lėmė mažiau nei vieno procento persvara. K.Grabar-Kitarovič surinko 50,4 proc., o jos priešininkas antrajame rinkimų ture Ivo Josipovičius – 49,6 proc. balsų.

„Ji – pasaulietiška moteriškė, išsilavinusi ir, žinoma, patriotė“, – kalbėjo vienas rinkėjas Zagrebe ir pabrėžė, kad prezidentės karjera nepriekaištinga.

Tiesa, kritikų K.Grabar-Kitarovič kaltinama populizmu ir nacionalistinių idėjų propagavimu.

Los Alamoso vidurinė mokykla JAV, kurioje brandos atestatą gavo Kroatijos prezidentė, suskubo pasveikinti buvusios auklėtinės. „Mūsų bendruomenė labai didžiuojasi buvusios mokyklos mokinės laimėjimais ir linki jai sėkmės einant Kroatijos prezidento pareigas“, – sakoma pareiškime.

Būsimoji prezidentė dažnai sulaukdavo mados ekspertų kritikos dėl pernelyg figūrą išryškinančių drabužių, į kuodą susuktų plaukų ir dirbtinių blakstienų, kurių nenori atsisakyti.

„Tai šalutiniai dalykai... Išvaizda svarbi, tačiau žmonės veikiau prisimins ne šukuoseną, o šypseną, atveriančią visas duris“, – teisinosi gera nuotaika spinduliuojanti blondinė, kurią kai kurie jau vadina Liaudies Motina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.