Iš Kubos kalėjimo paleisto JAV Valstybės departamento kontraktininko Alano Grosso akivaizdoje JAV vadovas kalbėjo ir apie santykius su Kuba, taip pat apžvelgė būsimus planus šalies viduje.
Kovos su terorizmu, bet stereotipų nepalaikys
JAV vadovas tikino, kad jo šalis negailestingai medžios teroristus „nuo Pakistano iki Paryžiaus gatvių“ ir paragino Kongresą patvirtinti naujus karo įgaliojimus prieš Islamo Valstybės kovotojus. Jis paprašė Kongreso „parodyti pasauliui, kad mes esame susivieniję dėl šios misijos“.
JAV galva paragino Kongresą priimti rezoliuciją, kuri leistų naudoti jėgą prieš „Islamo valstybę“
Tačiau prezidentas taip pat akcentavo, kad jo administracija ir toliau nepalaikys musulmonus įžeidžiančių stereotipų.
B. Obama dar kartą pakartojo savo įsitikinimus, kad JAV galėtų sudaryti sutartį, užkertančią kelią Iranui įsigyti branduolinių ginklų. Prezidentas nurodė vetuosiantis bet kokias sankcijas, kurios galėtų pakenkti šioms deryboms.
B.Obama savo kalboje pabrėžė, kad Amerika kare su terorizmu po 2001 metų rugsėjo 11–osios atakų išmoko „brangiai kainavusių pamokų“, į kurias jis dabar atsižvelgia, planuodamas veiksmus prieš IS ekstremistus. „Užuot įsitraukę į dar vieną antžeminį karą Artimuosiuose Rytuose, mes vadovaujame plačiai koalicijai, kurioje esama arabų šalių, kad susilpnintume ir galiausiai sunaikintume šią teroristų grupuotę“, – sakė B.Obama. „Taip pat palaikome nuosaikiąją opoziciją Sirijoje, kuri gali mums pagelbėti šiose pastangose, ir visur padedame žmonėms, kurie priešinasi bankrutavusiai smurtu paremto ekstremizmo ideologijai. Šioms pastangoms prireiks laiko. Joms reikės susitelkimo. Tačiau mums pasiseks“, – pabrėžė jis.
B.Obama sakė esanti įsitikinęs, kad reikia žengti į priekį, naudojant „išmanesnį Amerikos vadovavimą“, apjungiantį karinę galią ir tvirtą diplomatiją.
B.Obama taip pat pabrėžė, kad Jungtinės Valstijos stovi „petys į petį su žmonėmis visame pasaulyje, į kuriuos taikėsi teroristai, nuo mokyklos Pakistane iki Paryžiaus gatvių“, primindamas apie neseniai pasaulį sukrėtusias žudynes vienoje Pakistano mokykloje ir kruvinus džihadistų išpuolius Paryžiuje. „Mes toliau medžiosime teroristus ir ardysime jų tinklus, pasilikdami teisę veikti vienašališkai. Tai nepaliaujamai darėme nuo tada, kai aš pradėjau eiti šias pareigas, siekdami pašalinti teroristus, keliančius tiesioginę grėsmę mums ir mūsų sąjungininkams“, – pabrėžė B.Obama.
Vadovas teigė, kad jo sprendimas užbaigti senąją JAV politiką Kubos atžvilgiu ir išbandyti naująją galiausiai turi potencialą užbaigti „nepasitikėjimo palikimą mūsų pusrutulyje“.
Telkė dėmesį į viduriniosios klasės piliečius
JAV vadovas kalbėjo apie ekonominę šalies situaciją ir pabrėžė ketinimus didinti mokesčius turtingiausiems. Tai pasak jo, užkaišiotų biudžeto skyles ir padėtų sutvirtėti viduriniajai klasei. „Tai – viduriniosios klasės ekonomika“, – taip pavadino savo ketinimus B.Obama. JAV vadovas pabrėžė, kad tokiu būdu būtų pasiekta didesnė lygybė. „Visi turėtų vienodas sąlygas“, – sakė JAV vadovas.
JAV prezidentas Barakas savo metinėje kalboje paskelbė pabaigą finansinei krizei ir pažadėjo, kad ekonominė politika duos naudos visiems amerikiečiams, skelbia BBC.
Anot B.Obamos, dirbančioms šeimoms skirtoje kalboje, jis tvirtino, kad JAV pareigūnų dėmesys bus telkiamas į viduriniosios klasės piliečius. Pasak šalies vadovo, nauji pasiūlymai, tokie kaip padidinti mokesčius turtingiems amerikiečiams, yra naudingi viduriniajai klasei, o „šios klasės ekonomika veikia“. „Dabar viskas priklauso nuo mūsų, kuo mes norime būti per ateinančius 15 metų“, – kalbėjo prezidentas.
Kalboje, kurioje, pasak jo, labiau telktas dėmesys į vertybes nei politiką, B.Obama tvirtino, kad JAV atvertė naują puslapį po didžiausios recesijos nuo Didžiosios depresijos laikų.
Jis taip pat žadėjo, kad Kongresas turėtų priimti įstatymą, kuriuo moterys gautų tokius pačius atlyginimus kaip ir vyrai, dirbantys tą patį darbą. „Tai – 2015 metai. Jau laikas“, – pažymėjo šalies vadovas.
B.Obama kalbėjo apie planus kurti konkurencingą ekonomiką, gerinant JAV infrastruktūrą ir suteikiant nemokamą mokslą koledže.
Neseniai įvykdytos kibernetinės atakos prieš JAV taip pat buvo įtrauktos į prezidento kalbą. B.Obama paragino Kongresą priimti įstatymą, kuriuo būtų numatyta griežtesnė apsauga, o panašūs išpuoliai nepasikartotų. „Jei neveiksime, mūsų tauta ir ekonomika liks pažeidžiama“, – nurodė vadovas.
Drąsino NATO sąjungininkes
JAV vadovas antradienį pareiškė, kad Vašingtono palaikymas Ukrainai atskleidžia Amerikos galią ir diplomatiją, lėmusią Maskvos izoliaciją ir jos ekonomikos nuosmukį. „Mes laikomės principo, kad didesnės šalys negali engti mažųjų – priešindamiesi Rusijos agresijai, palaikydami Ukrainos demokratiją ir drąsindami mūsų NATO sąjungininkes“, – sakė prezidentas JAV įstatymų leidėjams savo metinėje kalboje „Apie padėtį Sąjungoje“.
Šie jo žodžiai nuskambėjo tuo metu, kai Kijevas apkaltino Rusiją, kad jos pajėgos atakavo Ukrainos vyriausybės karius, įsiveržusios į prorusiškų separatistų kontroliuojamą rytinį regioną ir pažeisdamos rugsėjį pasirašytą paliaubų susitarimą.
Šie kaltinimai, kurių Maskva nekomentavo, gali padidinti įtampą trečiadienį Berlyne numatytose sudėtingose derybose, per kurias bus siekiama susitarti, kad būtų nutrauktos atsinaujinusios įnirtingos kautynės konflikte, kuris jau nusinešė daugiau kaip 4,8 tūkst. žmonių gyvybių, o dar apie milijoną gyventojų privertė palikti savo namus.
Po pernai Maskvos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo aneksijos JAV ir Europos Sąjunga keliais etapais įvedė virtinę sankcijų Rusijai, kuri kaltinama palaikanti prorusiškus separatistus rytų Ukrainoje, siųsdama jiems ginklų ir kovotojų.
B.Obama pažymėjo, kad praeitais metais jo kritikai teigė, jog Rusijos prezidento Vladimiro Putino „agresija yra meistriškas strategijos ir galios demonstravimas“. „Ką gi, šiandien Amerika stovi stipri ir vieninga su savo sąjungininkais, o Rusija yra izoliuota, jos ekonomika – ištikta nuosmukio“, – sakė JAV lyderis. „Būtent taip Amerika vadovauja – ne smarkaudama, o su atkakliu, pastoviu ryžtu“, – pabrėžė jis.
Baigdamas savo kalbą, B.Obama išreiškė viltį toliau dirbti su Kongresu, nepaisant mėnesius trukusios politinės aklavietės. „Aš neberengsiu jokių kampanijų. Mano darbotvarkė ateinantiems dvejiems metams lieka tokia pati nuo tos dienos, kai daviau priesaiką – daryti tai, kas, manau, yra geriausia Amerikai“, – tvirtino B.Obama.
Reaguodamas į JAV prezidento kalbą, respublikonų senatorė ir kylanti žvaigždė Joni Ernst teigė, kad amerikiečiai nematė B. Obamos sprendimų, bei kritikavo jo sveikatos ir imigracijos politiką.
Ragina Kongresą nutraukti embargą Kubai
B.Obama antradienį paragino Kongresą parengti sąlygas nutraukti pusę amžiaus trunkantį embargą Kubai. „Mūsų kurso pakeitimas politikoje Kubos (atžvilgiu) turi potencialą užbaigti nepasitikėjimo palikimą mūsų pusrutulyje“, – Kongrese sakydamas savo metinę kalbą pažymėjo B.Obama.
Prezidentas kalbėjo ledus pralaužiančių derybų Havanoje, kurių metu turi būti aptartas diplomatinių ryšių su komunistų valdoma Kuba normalizavimas, išvakarėse ir sakė, kad jau nebėra „netikrų dingsčių suvaržymams Kuboje“.
Aukščiausio rango nuo 9–ojo dešimtmečio JAV delegacija trečiadienį ir ketvirtadienį Havanoje susitiks ir derėsis su Kubos pareigūnais.
Tas susitikimas bus pirmas po B.Obamos ir Kubos lyderio Raulio Castro istorinių pareiškimų gruodžio mėnesį, kad jų šalys normalizuos 1961 metais nutrūkusius santykius.
B.Obama Kongresui sakė, kad jo administracija „nutraukia politiką, kurios galiojimo laikas jau seniai baigėsi“. „Kuomet tai, ką darai, neveikia 50 metų, ateina laikas pabandyti kažką nauja“, – sakė JAV prezidentas.
Pasak jo, JAV politikos pasikeitimu „palaikomos demokratinės vertybės ir ištiesiama draugystės ranka Kubos žmonėms“. „Ir šiais metais Kongresas turėtų pradėti embargo užbaigimo darbą“, – pridūrė B.Obama.
Jis taip pat pasveikino Alaną Grossą, kuris praėjusį mėnesį buvo paleistas po šešerių metų Kubos kalėjime ir drauge su CŽV agentu kubiečiu iškeistas į Majamyje kalintus tris kubiečius. „Labai džiaugiamės, kad po (daugelio) metų kalėjime Alanas Grossas grįžo (ten), kur (jis) priklauso. Sveikas sugrįžęs namo, Alanai“, – pasakė prezidentas.
Paminėdamas svarbų vaidmenį, kurį dėl šio žymaus diplomatinio atsivėrimo suvaidino Vatikanas, B.Obama pridūrė: „Kaip sakė Jo Šventenybė popiežius Pranciškus, diplomatija yra „mažų žingsnelių“ darbas. Šie maži žingsneliai išaugo iki naujos vilties dėl ateities Kuboje“.
B.Obamos svečiai – jo politikos veidas
Praėjusį mėnesį iš Kubos kalėjimo paleistas JAV Valstybės departamento kontraktininkas Alanas Grossas buvo vienas iš 23 pirmosios ponios Michele Obamos svečių, pakviestų klausytis prezidento kasmetinės kalbos Kongrese.
Tarp pakviestųjų pasiklausyti prezidento pranešimo pirmosios ponios ložėje taip pat buvo amerikiečių astronautas, 13–metis berniukas iš Čikagos Sautsaido rajono ir vienas kariuomenės veteranas, netekęs kojų Afganistane.
Tradiciškai Baltieji rūmai kviečia ypatingus svečius, kuriuos prezidentas mini savo kalbose kurie suteikia veidą jo politikai.
Netikėto B.Obamos sprendimo pradėti JAV ir Kubos santykių normalizavimą po 50 izoliacijos metų įrodymas susirinkusiesiems bus A.Grossas ir jo žmona Judy.
Gruodžio 17 dieną išlaisvintas A.Grossas penkerius metus praleido Kubos kalėjimuose už tai, kad atgabeno nešiojamųjų kompiuterių ir komunikacijų įrangos nedidelei Kubos žydų bendruomenei kaip JAV tarptautinės plėtros agentūros subkontraktininkas. „Penkerius metus už tūkstančių mylių Judy kiekvieną dieną kovojo už Alano paleidimą ir niekada neprarado vilties“, – nurodoma Baltųjų rūmų pranešime.
Sąraše – ir paprasti amerikiečiai
Pakviestųjų sąraše taip pat yra eiliniai amerikiečiai, iliustruojantys įvairias B.Obamos administracijos programos sritis – bendruomenės koledžo studentas, automobilius taisantis darbininkas, statybininkės kvalifikaciją gavusi moteris, nedidelės verslo įmonės savininkas arba koledžo studentė, kurią į Jungtines Valstijas atvežė dokumentų neturintys jos tėvai.
Daugelį jų Baltieji rūmai pasirinko dėl jų B.Obamai rašytų laišku, tačiau 13–metis Malikas Bryantas iš Čikagos sąraše atsidūrė dėl jo laiško Kalėdų Seneliui. „Viskas, ko prašau, yra saugumas. Aš tiesiog noriu būti saugus“, – rašė berniukas. Viena nevyriausybinė organizacija šį laišką persiuntė į Baltuosius rūmus.
Jasonas Gibsonas susitiko su B.Obama, kai gydėsi kovų žaizdas Walterio Reedo karinėje ligoninėje Vašingtone, kur jam buvo atlikta 21 operacija. „Nors neteko abiejų kojų ir negali naudotis protezais, jis užsiima banglenčių sportu ir slidinėjimu, yra dalyvavęs daugybėje maratonų rankomis valdomu dviračiu ir net gavo piloto licenciją“, – informavo Baltieji rūmai.
Svečių sąraše taip pat yra astronautas Scottas Kelly, šį kovą skrisiantis į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir tapsiantis pirmuoju amerikiečių astronautu, kuris ištisus metus praleis dirbamas ir gyvendamas orbitiniame objekte kosmose.
