„Žinoma, kiekvienas demokratas privalo pripažinti (Graikijos žmonių) demokratinį sprendimą, kaip ir naujosios Graikijos vyriausybės teisę nubrėžti naują kursą“, – Bundestage sakė S.Gabrielis, kuris taip pat yra ekonomikos ministras.
„Tačiau šiuo atveju visi Europos piliečiai taip pat turi teisę tikėtis, kad graikų politikos pokyčiai nebus vykdomi jų nenaudai“, – pridūrė jis, pabrėždamas, kad Europos partnerių santykiai yra grindžiami „abipusio sąžiningumo“ principu.
Vokietija tikisi, kad Graikija „laikysis įsipareigojimų“ dėl biudžeto ir ekonomikos reformų, kaip numato tarptautinių skolintojų suteikto didžiulio finansinės pagalbos paketo sąlygos, pažymėjo S.Gabrielis.
Šie jo žodžiai atkartojo poziciją, kurią Berlynas jau ne kartą oficialiai išsakė po sekmadienį Graikijoje įvykusių parlamento rinkimų, atvedusių į valdžią kairiųjų radikalų partiją „Syriza“, kategoriškai nusistačiusią prieš griežto taupymo politiką.
Graikijos naujoji koalicinė vyriausybė ketvirtadienį ketina susitikti su Europos Parlamento pirmininku Martinu Schulzu. Šis susitikimas įvyks kitą dieną po to, kai Atėnai paskelbė atšaukiantys kai kurias nepopuliarias priemones, kurias Atėnai įsipareigojo vykdyti pagal 240 mlrd. eurų vertės šalies finansinio gelbėjimo programą.
Vokietija, kuri yra didžiausia Europos Sąjungos (ES) ekonomika, Atėnams yra paskolinusi daugiausiai.
Graikijos premjeras Alexis Tsipras siekia iš naujo derėtis dėl tarptautinės finansinės pagalbos sąlygų. Trečiadienį sakydamas savo pirmąją kalbą naujai vyriausybei jis pareiškė norintis „tinkamo, abiem pusėms naudingo sprendinio“ dėl „humanitarinės katastrofos“, kuri, anot jo, šalį ištiko dėl tarptautinių skolintojų primestų biudžeto išlaidų apkarpymų.
Prieš vizitą į Atėnus Europos Parlamento vadovas pabrėžė, kad Europoje nėra daugumos, kuri pritartų didžiulių Graikijos skolų nurašymui.
„Raginsiu Aleksį Tsiprą pagaliau paprašyti milijardierių, suslapsčiusių savo pinigus užsienyje, sumokėti mokesčius, – sakė M.Schulzas interviu Vokietijos dienraščiui „Bild“. – Tai gali būti atlikta greitai ir padėtų mums Briuselyje kovoti su mokesčių vengimu. Be to, tai padaryti būtų aiškiai lengviau negu nurašyti (skolas).“
