Rusų strateginiai bombonešiai vėl kėlė į orą NATO naikintuvus

Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 vėl į orą kėlė NATO naikintuvus.<br>Norvegijos KOP
Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95 vėl į orą kėlė NATO naikintuvus.<br>Norvegijos KOP
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Jan 29, 2015, 9:30 AM, atnaujinta Jan 14, 2018, 6:03 PM

Rusų strateginiai bombonešiai po kurį laiką trukusios pertraukos vėl į orą kėlė NATO naikintuvus. Trečiadienį išskridusius iš savo bazės rusų bombonešius per 19 valandų trukusį skrydį iki ketvirtadienio ryto lydėjo Norvegijos, Jungtinės Karalystės ir Prancūzijos karo lėktuvai.

Kaip pranešė Rusijos gynybos ministerija, ketvirtadienio rytą du Rusijos strateginiai bombonešiai Tu-95, trečiadienį pakilę iš Engelso karinės bazės, ketvirtadienio rytą po 19 valandų trukusio skrydžio grįžo į savo dislokacijos vietą.

Bombonešių maršrutas driekėsi virš Barenco ir Norvegijos jūrų bei šiaurinės Atlanto vandenyno dalies. Šiame skrydyje strateginiai bombonešiai du kartus pasipildė degalų ore, juos lydėjo naikintuvai MiG-31.

Tokios Rusijos formuotės skrydis neliko nepastebėtas NATO pajėgų. Vos pasirodžius rusams, į orą pakilo NATO šalių naikintuvai. Per 19 valandų trukusį skrydį branduolinį ginklą gabenti galinčius Rusijos orlaivius lydėjo ir stebėjo Jungtinės Karalystės naikintuvai „Eurofighter Typhoon“, Norvegijos F-16 ir Prancūzijos „Mirage“.

Tokie skrydžiai kuriam laikui buvo nurimę. Paskutinį kartą nerimo Rusijos strateginiai bombonešiai kėlė prieš pat Šv.Kalėdas, skraidydami virš Baltijos jūros. Tai buvo pirmas kartas po Šaltojo karo pabaigos, kai šie orlaiviai pasirodė šiame regione.

Milžiniški Rusijos orlaiviai su turbopropereliniais varikliais gali pasiekti vos 640 km/val. greitį, bet ore gali išbūti keliolika valandų, nuskristi 12,5 tūkst. km. Ir nors jie atrodo kone antikvariniai – pirmieji modeliai pradėti gaminti dar praėjusio amžiaus 6-jame dešimtmetyje, visi šiuo metu Rusijai priklausantys Tu-95 yra pagaminti 1980-1990 metais.

Fiksuoja taikinius

Šaltojo karo laikas rusų strateginių bombonešių Tu-160 bei Tu-95 skrydžiai niekam nebuvo naujiena. Subyrėjus Sovietų Sąjungai šie orlaiviai liovėsi gąsdinti pasaulį. Tačiau 2007 m. buvo priimtas politinis sprendimas skrydžius atnaujinti.

Iš pradžių jų dar nebuvo daug. Tačiau su kiekvienais metais vis daugėjo ir daugėjo. O jau pernai rusų karo orlaivių skrydžių visame pasaulyje jau tiek daug, kad NATO atstovai tvirtino, jog net Šaltojo karo metais nebuvo skraidoma taip intensyviai.

Maža to, Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu visai neseniai pranešė, kad strateginiai bombonešiai ir toliau skraidys ne tik palei šalies sienas, bet ir vakarinėje Atlanto vandenyno bei rytinėje Ramiojo vandenyno dalyse. Kitaip tariant – prie JAV krantų.

Savaime suprantama, toks rusų aktyvumas kelia nerimą Vakarų šalims. NATO teigia, kad ne tik strateginiai bombonešiai, bet ir kiti Rusijos karo orlaiviai dažniausiai skrenda be skrydžių planų, išjungtais autoatsakikliais, jų pilotai nebendrauja su civiliniais skrydžių kontrolieriais. O tai jau kelia pavojų civilinei aviacijai.

Patys rusai pastaruoju metu jau net nebando bent dėl akių tvirtinti, jog tai tik treniruotės ar nekalti mokomieji skrydžiai.

„Patruliuodami pilotai ne tik mokosi orientuotis nežinomoje oro erdvėje, tobulina degalų papildymo ore įgūdžius, bet ir atlieka radioelektroninės žvalgybos užduotis, atlieka ginkluotės panaudojimo veiksmus. Lėktuvai skrenda be raketų, bet taikiniai fiksuojami radarais, taikinių koordinatės įvedamos į orlaivio kompiuterius“, – pernai rašė Rusijos leidinys „Vzgliad“.

NATO naikintuvai nuolat lydi greta Aljanso sienų pasirodančius rusų orlaivius. Tačiau kol šie skrenda tarptautinėje erdvėje, juos galima tik stebėti.

„Amerikiečiai puikiai žino, iš kokių taškų mes kylame, – tam pačiam leidiniui „Vzgliad" tvirtino buvęs Rusijos tolimosios aviacijos ir Rusijos KOP vadas Piotras Deinekinas. – Nespėji galvos pasukti, o jų naikintuvai mums iš šonų jau užėmę pozicijas. Lydi mus, vieni kitiems grandinėle perdavinėja“.

Apie Tu-95

Tu-95 (pagal NATO klasifikaciją – Bear) – yra sovietinių laikų turbosraigtinis strateginis bombonešis, galintis gabenti ir raketas. Jo paskirtis – naikinti objektus priešo užnugaryje bet kuriuo laiku, bet kokiomis oro sąlygomis.

Orlaivis buvo tapęs šaltojo karo simboliu. Be to, tai vienintelis serijiniu būdu gamintas turbosraigtinis bombonešis. Ir tai yra vienas iš nedaugelio karinių lėktuvų, naudojamų jau daugiau kaip pusę amžiaus. Jis pradėtas eksploatuoti 1956 m.

Orlaivis gali nuskristi itin toli, jo standartinę įgulą sudaro septyni žmonės. Lėktuvo maksimalus greitis – 920 km/val., kovinio veikimo spindulys – 6 tūkst. 500 km, maksimalus skrydžio atstumas – 13 tūkst. km, maksimalus skrydžio aukštis – 12 tūkst. metrų.

Tu-95 varomas keturiais varikliais. Jo sraigtai suprojektuoti taip, kad lėktuvą varo sukdamiesi į skirtingas puse. Tuo pačiu, Tu-95 yra laikomas triukšmingiausiu kada nors pagamintu lėktuvu. Jis kelia tokį triukšmą, kad net ir povandeninių laivų jūreiviai, būdami po vandeniu, girdi virš galvos praskrendantį šį monstrą.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: kuo baigsis V. Blinkevičiūtės žaidimas su rinkėjais?