JAV diplomatijos vadovas Ukrainos sostinėje aptarė pastangas užbaigti konfliktą, per pastaruosius devynis mėnesius nusinešusį daugiau negu 5,3 tūkst. žmonių gyvybę, Vašingtonui svarstant galimybę pasiųsti Kijevui ginamosios ginkluotės.
Valstybės sekretorius taip pat pristatė naujausią 16 mln. dolerių (14 mln. eurų) vertės JAV humanitarinės pagalbos planą, kuriuo pirmiausia siekiama padėti žmonėms, evakuotiems iš karo krečiamo rytinio regiono.
J.Kerry susitiko su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, premjeru Arsenijumi Jaceniuku ir užsienio reikalų ministru Pavlo Klimkinu – po to, kai kariškiai pranešė, jog per pastarąją parą per susirėmimus su separatistais šalies rytuose žuvo 19 civilių ir karių.
Gali pasiūlyti įšaldyti konfliktą
Į Kijevą atvykę F.Hollande'as ir Vokietijos kanclerė A.Merkel iš karto nuvyko į Ukrainos prezidentūrą. manoma, kad Prancūzijos ir Vokietijos lyderiai gali pasiūlyti Kijevui ir Maskvai įšaldyti konfliktą Rytų Ukrainoje, nurodė vienas šaltinis, artimas trišalei kontaktinei grupei.
„Hollande'as ir Merkel tikriausiai pasiūlys paprasčiausią – Europos požiūriu – išeitį iš šios padėties. Atrodo, kad jų planas pagrįstas vadinamojo neapibrėžto statuso suteikimu Donbasui – tai yra Europa veikiausiai kliaunasi Padniestrės sprendinio scenarijumi. Iš esmės tai konflikto įšaldymas“, – sakė šaltinis.
Jis pridūrė abejojantis, kad su tokiu pasiūlymu sutiks prorusiški separatistai, paskelbę vadinamąsias Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“.
„Neatmestina, kad toks sprendinys, jeigu jis bus pasiūlytas, suglumins LLR ir DLR, nes tai nesuteikia atsakymo į iššūkius, susijusius su tų teritorijų oficialia padėtimi ir jų gyventojų statusu, taip pat nepašalina ekonominės blokados klausimo“, – sakė šaltinis.
Be to, Rusija pasiuntė signalų, kad svarstoma Jungtinių Tautų taikdarių įvedimo į Rytų Ukrainą idėja.
Nori konstruktyvių derybų
Rusijos prezidentas V.Putinas yra pasiruošęs surengti konstruktyvias derybas su Prancūzijos prezidentu ir Vokietijos kanclere dėl Ukrainos, ketvirtadienį pareiškė Kremliaus patarėjas užsienio politikos klausimais Jurijus Ušakovas.
Jis žurnalistams sakė, kad Rusija tikisi, jog A.Merkel ir F.Hollande'as atsižvelgs į anksčiau V.Putino dėl šios krizės pasiūlytas priemones bet kokiame plane, kurį pateiks per derybas Maskvoje penktadienį. Patarėjas taip pat sakė, kad tas susitikimas yra „teigiamas žingsnis“.
„Rytoj esame pasiruošę konstruktyviai derėtis ir tikimės pasiekti tam tikrų susitarimų, kurie prisidėtų prie bendro padėties stabilizavimo, tiesioginių kontaktų tarp Kijevo ir Donbaso pareigūnų užmezgimo“, – kalbėjo jis.
Aidėjo perspėjimai Rusijai
Kiek anksčiau ketvirtadienį signalų Rusijai bei Ukrainai pasiuntė J.Kerry.
„Didžiausia grėsmė, kurią šiandien jaučia Ukraina, – tęsiama Rusijos agresija. Nėra kaip kitaip pavadinti to, kas vyksta Ukrainos rytuose. Negalime užmerkti akių ir nematyti Rusijos tankų, modernių raketų, radarų Rusijos karių be skiriamųjų ženklų, kurie kirto Ukrainos sieną.
Mūsų kelias yra taikus – diplomatija ir derybos, bet Rusija turi laikytis Minsko susitarimų. Deja, smurtas atsinaujino, žūsta nekalti žmonės. Mariupolyje ir kitur žmonės slepiasi savo rūsiuose nuo apšaudymų. Reikia, kad Rusija laikytųsi įsipareigojimų, nieko čia sudėtinga nėra. Rusija turi liautis rėmusi separatistus.
Tad norint, kad šis konfliktas nutrūktų, būtina, kad Rusija tuojau pat įsipareigotų laikytis paliaubų – tai nėra vien popierėlis. Atitraukite sunkiuosius ginklus ir savo karius iš Ukrainos ir nuo pasienio, uždarykite pasienį“, – teigė J. Kerry Kijeve, per spaudos konferenciją su P.Porošenka.
Anot J.Kerry, abi pusės turi laikytis paliaubų ir Ukraina tai esą daro. Be to, anot JAV valstybės sekretoriaus, tik įvykdžiusi tokias sąlygas Maskva gali tikėtis sankcijų atšaukimo.
Maskvą siutina galima JAV karinė pagalba Ukrainai
JAV jau anksčiau yra svarsčiusios karinės pagalbos tiekimą Ukrainai. Dabar šie svarstymai dėl konkrečių priemonių tiekimo ukrainiečiams atsinaujino, tad apžvalgininkai J.Kerry kalbą įvardijo kaip perspėjimą. Ir nors JAV valstybės sekretorius, įspėdamas Maskvą laikytis Minsko susitarimų, nepasakė „arba, jeigu jūs nesutiksite...“, manoma amerikiečiai yra pasiruošę suteikti ginkluotės bei įrangos Ukrainai.
Maskva bet kokį JAV sprendimą teikti Ukrainai karinę pagalbą vertins kaip grėsmę Rusijos saugumui, ketvirtadienį pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Aleksandras Lukaševičius.
Šią poziciją A.Lukaševičius išsakė komentuodamas Vašingtone suintensyvėjusius raginimus apginkluoti Ukrainos vyriausybės pajėgas kovai su prorusiškais separatistais, suintensyvinusiais puolimą šalies rytuose. Tokį pat pageidavimą jau seniai reiškia Kijevas.
„Palaikydami kontaktus su JAV administracijos atstovais nuolat pabrėžiame, kad Vašingtono ketinimai tiesiogiai arba per tarpininkus pradėti perdavinėti Kijevui šiuolaikinę letalią ginkluotę... mums kelia didelį susirūpinimą, – sakė A.Lukaševičius. – Žinant „karo partijos“ Kijeve revanšistinius planus, tai kelia ne vien padėties eskalavimo (Ukrainos) pietryčiuose grėsmę, bet ir kelia grėsmę Rusijos Federacijai, kurios teritorija ne kartą buvo apšaudoma iš Ukrainos pusės.“
URM atstovas taip pat kaltino Kijevą, kad jis naudoja ginklus, kurių poveikis prilygsta „masinio naikinimo ginklų“ panaudojimui.
A.Lukaševičius taip pat pabrėžė, kad Maskva kategoriškai nusistačiusi prieš potencialius JAV planus pasiųsti Ukrainos vyriausybei ginkluotės ir karinės technikos, išvežamos iš Afganistano, kur pernai baigėsi koalicinių pajėgų kovinė misija.
„Taip pat perspėjame (JAV) administraciją nemėginti įgyvendinti planų permesti į Ukrainą ginkluotę ir karinę techniką, išvežamą iš Afganistano, ten pasibaigus... Tarptautinių saugumo pagalbos pajėgų (ISAF) Amerikos karinio kontingento misijai“, – jis sakė per spaudos konferenciją Maskvoje.
A.Merkel ir F.Hollande'as ruošia planą
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as netikėtai pranešė, kad ketvirtadienį kartu su Vokietijos kanclere Angela Merkel taip pat vyks į Kijevą, o penktadienį apsilankys Maskvoje, tęsdami diplomatines pastangas spręsti Rytų Ukrainą krečiantį konfliktą.
„Pasiūlysime naują šio konflikto sprendinį, pagrįstą Ukrainos teritoriniu vientisumu. Aptarsime tai su (Ukrainos) prezidentu (Petro) Porošenka, o penktadienį Maskvoje – su Rusijos prezidentu“ Vladimiru Putinu“, – sakė F.Hollande'as per spaudos konferenciją.
F.Hollande'as ketvirtadienį pareiškė, kad nors Paryžius ir Berlynas mano, jog taikos Ukrainoje reikia siekti diplomatinėmis priemonėmis, o ne apginkluojant Kijevo vyriausybės pajėgas, derybos negali trukti amžinai.
Be Ukrainos apginklavimo, „yra ir kitas pasirinkimas. Nėra aišku, ar jis bus sėkmingas, bet jeigu nepamėginsime, niekada to nesužinosime. Tas pasirinkimas yra diplomatija, derybos“, – sakė F.Hollande'as.
„Bet tai negali tęstis be galo, – pridūrė jis. – Ukrainoje vyksta karas. Naudojami sunkieji ginklai, kasdien žūva civilių.“
Prancūzijos lyderis pabrėžė, kad virtinė Rusijai paskelbtų sankcijų „nesustabdė kovos veiksmų“, ir sakė, kad kartu su A.Merkel parengė naują iniciatyvą, galinčią padėti užbaigti tą konfliktą.
Miunchene – svarbi konferencija
Europos, JAV ir Ukrainos lyderiai, tarp jų J.Kerry, penktadienį susitiks kasmetinėje Miuncheno saugumo konferencijoje, į kurią taip pat atvyks Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Suintensyvėjus kautynėms Rytų Ukrainoje, Vašingtonas persvarsto savo poziciją – sprendžia, ar turėtų pasiųsti ginklų į keblią padėtį patekusiam Kijevui, atsižvelgdamas į garsėjančius raginimus tai padaryti.
„Mes toliau vertiname ukrainiečių saugumo poreikius keičiantis padėčiai vietoje... Bet joks sprendimas dar nebuvo priimtas“, – sakė vienas aukšto rango JAV valstybės departamento pareigūnas.
Praplėtė juodąjį sąrašą
Europos Sąjunga (ES) ketvirtadienį sutarė į juodąjį sąrašą įtraukti tris Rusijos vykdomosios valdžios pareigūnus, dirbančius gynybos srityje, ir du Valstybės Dūmos atstovus, taip pat 14 Rusijos remiamų separatistų, patvirtino Lietuvos diplomatas.
„Įtraukta 19 fizinių asmenų. Iš jų 14 yra Luhansko ir Donecko separatistų atstovai, pradedant politiniu lygiu ir baigiant tiesiogiai vadovaujančiais mūšiams. Taip pat yra penki Rusijos piliečiai – trys vykdomosios valdžios gynybos srities aukšto lygio atstovai ir du Dūmos atstovai“, – BNS sakė Lietuvos ambasadorius ES Raimundas Karoblis. Konkrečių pavardžių jis sakė negalįs atskleisti.
Šiems asmenims draudžiama atvykti į ES, jų turtas įšaldomas. Juodąjį sąrašą ES sutarė plėsti reaguodama į Rusijos remiamų separatistų puolimą Rytų Ukrainoje. Vakarai teigia, kad separatistus ginkluote ir kariais remia Maskva.
Pasak R.Karoblio, sankcijos taip pat pritaikytos aštuoniems koviniams padaliniams ir vienai „organizacijai, kuri stipriai prisideda prie pagalbos separatistams teikimo“.
Oficialiai juodojo sąrašo išplėtimą pirmadienį patvirtins ES užsienio reikalų ministrai, bet dėl jų nebebus diskutuojama.
