Abejonių, kad, be Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong-uno ir panašaus lygio veikėjų, į Maskvą neatvyks kviestiniai svečiai iš Vakarų, kilo jau dabar. Ir ne tik dėl Vakarų požiūrio į karą Ukrainoje kurstančią Rusiją, kuriai taikomos sankcijos.
Pergalės dienos iškilmes rusams nutarė kiek apkartinti Lenkija, kurios užsienio reikalų ministras Grzegorzas Schetyna pasiūlė ES lyderiams Antrojo pasaulinio karo užbaigimą minėti ne Maskvoje, bet Vesterplatėje – pusiasalyje, kuriame nuaidėjo vieni pirmųjų pražūtingiausio XX a. konflikto šūviai. Toks ministro siūlymas sukėlė Maskvos įtūžį.
Lenkas pasiūlė kitą vietą
G.Schetyna pareiškė, kad „nėra natūralu, jog karo užbaigimas yra švenčiamas ten, kur tas karas prasidėjo“. Tokiu būdu ministras pratęsė prieš kelias dienas prezidento B.Komorowskio išsakytą požiūrį, kad jei ne Molotovo-Ribbentropo paktas, Antrasis pasaulinis karas gal net nebūtų prasidėjęs, o Rytų Europos tautos nebūtų patyrusios komunizmo jungo.
G.Schetyna radijuje apgailestavo, kad karo užbaigimo šventę buvo leista uzurpuoti Maskvai, ir siūlė ES lyderiams rinktis į Berlyną, Londoną ar Vesterplatę. Pastaroji vieta lenkams simbolizuoja karo pradžią ir tautiečių didvyriškumą. Pusiasalyje buvę 180 karių atsilaikė visą pirmą karo savaitę, nors juos iš oro, jūros ir sausumos atakavo dvidešimt kartų didesnės vokiečių pajėgos.
Apsikeitė kaltinimų banga
Nors pirmasis Vesterplatės parado idėją pasiūlė B.Komorowskis, Rusijai įniršį sukėlė G.Schetynos pareiškimai. Aukštas Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Grigorijus Karasinas antradienį pareiškė, kad tokiais žodžiais G.Schetyna pažemino ne tik save, bet ir visą savo šalies diplomatinę tarnybą bei politinę Lenkijos kultūrą.
G.Karasinas pridūrė, kad tai ne pirmas Lenkijos politiko pareiškimas, esą siekiant paneigti Antrojo pasaulinio karo rezultatus ir SSRS, kaip nugalėtojos Didžiajame Tėvynės kare, vaidmenį.
Tarsi pagal komandą G.Schetyną sutartinai užsipuolė ir Rusijos žiniasklaida – pasirodė ir Lenkijos ministrą paniekinanti karikatūra, kurioje G.Schetyna pavaizduotas kaip šuo, kuris laikomas už JAV vėliavos spalvomis išpiešto pavadėlio. Karikatūros pavadinimas atitinka Maskvos liniją: visi, kurie nesutinka su rusiška istorijos interpretacija, esą perrašinėja istoriją.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija neliko skolinga ir išplatino pareiškimą, kuriame apkaltino Rusijos diplomatus žodine agresija. Be to, G.Karasino žodžiai buvo įvertinti kaip manipuliacija ir priminta, kad būtent Sovietų Sąjunga parėmė nacistinę Vokietiją ir 1939 m. rugsėjo 17 dieną puolė lenkus.
Priminta, kad Lenkija su nacizmu kovojo nuo pirmos iki paskutinės karo dienos.
Antausis – Osvencimo metinėse
Pirmą skambų politinį antausį Maskvai Lenkijos vadovybė skėlė nepakviesdama Rusijos prezidento Vladimiro Putino į Osvencimo koncentracijos stovyklos išvadavimo 70-ąsias metines.
Rusijos politikus itin šokiravo G.Schetynos žodžiai Osvencime, kad išvaduojant lagerį ypač svarbų vaidmenį atliko ukrainiečiai, mat koncentracijos stovyklą esą išvadavo būtent iš ukrainiečių suformuotas Raudonosios armijos dalinys.
Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova tada pareiškė, kad G.Schetyna privalėtų atsiprašyti dėl savo žodžių, o Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas kolegos lenko žodžius pavadino ciniškais.
Į skambius Maskvos kaltinimus falsifikuojant istoriją Varšuva ne tik nereagavo, bet ir prakalbo apie tai, kad Maskvos paradą reikėtų pakeisti kitu renginiu.
Smūgis Rusijai į paširdžius
Pristatydamas savo idėją apie renginį Vesterplatėje B.Komorowskis pareiškė, kad minėjimas Vesterplatėje primintų pasauliui, kad su A.Hitleriu kovojo ne tik SSRS, bet ir kitos tautos. Be to, tai taptų proga priminti, kad Antrojo pasaulinio karo pabaiga daliai šio regiono šalių atnešė ne laisvę, bet naujo, komunistinio, režimo pavergimą.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino administracijos vadovas Sergejus Ivanovas nedelsdamas sukritikavo tokį pasiūlymą ir pareiškė, kad tai yra siekis falsifikuoti istoriją, nes Vesterplatėje karas prasidėjo, o ne baigėsi. S.Ivanovas apkaltino, kad Vakarų valstybės pastaruoju metu demonstratyviai siekia sumenkinti Rusijos vaidmenį kovojant su nacizmu.
Stanislawas Ciosekas, buvęs Lenkijos ambasadorius Maskvoje, tokį Varšuvos pasiūlymą prilygino smūgiui į paširdžius Rusijai ir suabejojo, ar reikėtų menkinti tai, kuo Rusija labiausiai didžiuojasi.
Opozicija nepatenkinta
Partijos „Tavo judėjimas“ lyderis Januszas Palikotas sukritikavo planus Vesterplatės minėjimu sumenkinti paradą Maskvoje. J.Palikotas pareiškė, kad tai įžeis Rusijos liaudį, nereikalingai supriešins lenkus su rusais. Ukrainos separatistus remiančią Maskvą esą geriau reikia tramdyti ekonominėmis sankcijomis, o ne įžeidinėjant tautą.
Vesterplatės minėjimo planus ėmus kritikuoti vietos politologams ir žiniasklaidai, prezidento kanceliarija ėmė švelninti savo poziciją. R.Kuzniaras pareiškė, kad į Vesterplatės renginį bus kviečiami ir Rusijos atstovai, o B.Komorowskis netgi galimai vyks į paradą Maskvoje.
