Ukrainiečių pozicija pabrėžia didžiules kliūtis susitarimui, kuris užbaigtų kovą tarp ukrainiečių ir Rusijos remiamų separatistų. Karas, jau nusinešęs daugiau nei 5 tūkst. gyvybių ir privertė bėgti daugiau nei 1 mln. ukrainiečių, yra didžiausias konfliktas Europoje nuo Balkanų karų.
Prancūzijos prezidentas F.Hollande'as ir Vokietijos kanclerė A.Merkel vizito Maskvoje metu penktadienį aptars V.Putino pasiūlymą padidinti separatistų kontroliuojamų regionų Ukrainoje autonomiją.
Pasak neįvardintų šaltinių, kuriuos cituoja „The Wall Street Journal“, A.Merkel ir F.Hollande'ui slaptu laišku atsiųstas Rusijos prezidento pasiūlymas neįtiko, dėl to jie penktadienį vyksta į Maskvą su nauja iniciatyva.
V.Putino užsienio reikalų patarėjas Jurijus Ušakovas ketvirtadienį žurnalistams teigė, kad Rusijos prezidentas ir savo kolegai iš Ukrainos Petro Porošenkai paskutinėmis dienomis atsiuntė laišką.
Laiške buvo siūloma separatistų kontroliuojamus regionus paversti Rusijos remiama autonomine sritimi, panašia į Padniestrės respubliką. „The Washington Post“ šaltinių diplomatiniame korpuse teigimu, toks planas visiškai neįtiktų Kijevui, tačiau tai yra Maskvos bandymas išsisukti nuo įsipareigojimų, sudarytų Minske rugsėjį.
Neaiškus Rytų Ukrainos statusas
Ketvirtadienį Kijeve viešėję Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai pranešė apie netikėtą vizitą į Rusijos sostinę, kurio metu pateiks naują pasiūlymą dėl Rytų Ukrainos statuso.
V.Putino atstovas spaudai teigė, kad trijų valstybių lyderiai ieškos sprendimo užsitęsusiam konfliktui Ukrainoje.
P. Porošenkos prezidento atstovas pranešė, kad ketvirtadienio derybų metu buvo aptarti visiškai nauji pasiūlymai dėl krizės šalyje. Tačiau jis pabrėžė, kad diskusijų pagrindu tikrai netapo joks V.Putino pateiktas dokumentas.
Kijeve ketvirtadienio vakarą JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry per spaudos konferenciją sakė, kad viešintys lyderiai yra gavę pasiūlymų iš V.Putino ir ketina pasiūlyti alternatyvas.
Pasiūlymai kvepia federacija
Prancūzijos laikraštis „Le Figaro“ praneša, kad A.Merkel ir F.Hollande'as, pirminiais duomenimis, savo pasiūlyme ketina akcentuoti Ukrainos neutralumą ir federalinį sprendimą konflikto kamuojamiems regionams.
„A.Merkel ir F.Hollande'o derybos bus laikomos pasisekusiomis, jeigu bus sutarta dėl Minsko pasiūlymo ir sėkmingo dvylikos punktų programos įgyvendinimo, į ją įtrauktas Rusijos karių išvedimas iš Ukrainos ir separatistų nuginklavimo. Tačiau tai – ne viskas. Preliminariai Prancūzijos ir Vokietijos planas užtikrintų Ukrainos neutralumą ir federalinį sprendimą, kuris įšaldytų konfliktą rytuose“, – teigiama dienraštyje.
„Le Figaro“ remdamasis savo šaltiniais taip pat teigia, kad A.Merkel sutikimas derėtis „leidžia būti optimistiškiems“, kadangi prieš tai turėję įvykti susitikimas su Rusijos prezidentu Astanoje sausio 15 dieną buvo atšauktas Vokietijos kanclerės iniciatyva.
Derybos tarp trijų valstybių atstovų turėtų prasidėti 17 val. Maskvos laiku (16 val. Lietuvos laiku), praneša agentūra „Interfax“.
A.Merkel: tai gali būti negalutinis derybų raundas
Vokietijos kanclerė nemano, kad penktadienio susitikimo metu bus pasiektas koks nors sprendimas dėl paliaubų Rytų Ukrainoje.
„Suprantame, kad nėra aišku, ar mums šiandien pavyks pasiekti paliaubas. Tam gali prireikti ir tolimesnių derybų. Nežinome, ar tai tebus trumpos, ar ilgos, ar galutinės derybos“, – sakė A.Merkel žurnalistams prieš išvykdama į vizitą Maskvoje.
Anot jos, situacija yra labai nepastovi ir viskas, ką jie gali padaryti, yra visomis išgalėmis ieškoti sprendimo, kuris nutrauktų konfliktą ir, kas svarbiausia, kraujo praliejimą Ukrainoje.
A. Merkel taip pat atmetė teiginius, kad ji nusileido pasiūlymams dėl išlygų separatistų kontroliuojamoms Ukrainos teritorijoms. „Kaip Vokietijos kanclerė, aš niekada negalėčiau spręsti už kitą valstybę, šiuo atveju – Ukrainą, ir veltis į jos teritorinius klausimus“, – penktadienį Berlyne sakė ji.
Parengė Justė Adakauskaitė
