Nuo praėjusių metų kai kurių miestų savivaldybių tarybos turėjo teisę uždrausti benamiams prašyti išmaldos. Šiuo metu centro dešiniųjų valdžia tokį sprendimą, draudžiantį pagalbą benamiams norėjo paversti galiojančiu visoje šalyje. Siūlomo įstatymo projektas žadėjo įvesti bausmes ir organizuojamiems elgetavimams, už kuriuos buvo žadama bausti kalėjimu iki vienerių metų. Prieš atmetant tokį įstatymo projektą, Norvegijos teisingumo ministras Vidaras Brein-Karlsenas teigė neabejojęs, kad toks įstatymas yra būtinas norint uždrausti elgetavimus, iš kurių neretai norima pasipelnyti.
„Turime suteikti policijai teisinius įgaliojimus, kurie pažabotų žmones, suburiančius elgetautojus, dažnai netgi didelėmis grupėmis“, – kalbėjo V.Brein-Karlsenas.
Tačiau Norvegijos Parlamento narė Karin Andersen prieštaravo tokiam valdžios siūlymui.
„Turtingiausia Europoje šalis ketina bausti skurdžiausiai šalyje gyvenančius piliečius, kuriems reikia pagalbos. Nuo šiol žodžio laisvė prašyti pagalbos yra draudžiama ir vadinama nusikaltimu“, – neslėpė pasipiktinimo K.Andersen, socialiniame tinkle „Twitter“ išplatinusi tokį pranešimą.
Inger Husby, gyvenanti viename Norvegijos priemiestyje, netoli Oslo miesto, pasakojo dažnai pasiūlanti pagalbą žmonėms, gyvenantiems sostinės gatvėse. Tačiau prieš atsisakant naujojo įstatymo, moteris prasitarė šiek tiek nerimavusi, kad tokie geri ketinimai gali nusiųsti ją tiesiai į kalėjimą.
„Pamačiusi gatvėje elgetaujantį žmogų, niekada neatsisakau aprūpinti jį maistu ir gėrimais“, – atviravo moteris. – Jeigu toks įstatymas tikrai įsigalios, manau, kad jis paskatins mane dar labiau neatsukti nugaros tiems, kuriems pagalbos reikia labiausiai. Nemanau, kad galima bausti žmones, norinčius daryti gera ir padėti bėdos ištiktiems žmonėms, kurie neišgali savimi pasirūpinti patys“, – neslėpė nusivylimo I.Husby. Parengė Milda Sendžikaitė
