Be kita ko, Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas už uždarų durų susitiko su Vokietijos vicekancleriu Sigmaru Gabrieliumi. Tuo metu Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris Bavarijos sostinėje per darbo pusryčius susitiko su Kinijos valstybės kancleriu Yang Jiechi.
Šeštadienis – viena labiausiai užimtų dienų, per konferenciją tikimasi išgirsti svarbių pareiškimų, ypač susijusių su Ukrainos konfliktu, kuris vertinamas kaip viena pagrindinių grėsmių Europos saugumui.
Popiet Miuncheno konferencijos dalyviai prisijungs prie parlamentinių debatų dėl konflikto Ukrainoje ir jo poveikio Europos saugumui.
Be Ukrainos krizės, konferencijoje aptariamos terorizmo problemos, neramumai Vidurio Rytuose, informacinis karas.
17.27 val. Debatuose pasisakė ir Lietuvos prezidentė
Vėliau dalyvaudamas debatuose prezidentas pasakojo, jog Ukrainoje imamasi dar griežtesnių priemonių kovojant su korupcija. Jis teigė norintis parodyt, ką per vienerius metus gali pasiekti Ukraina.
Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat komentavo situaciją Baltijos šalyse.
„Problema prasidėjo Ukrainoje, tačiau yra susijusi ir su Lietuva. Mes turime tą pačią kaimynę ir ji – agresorė. Ši kaimynė elgiasi kaip teroristas“, – sakė prezidentė.
Prezidentė teigė, kad Baltijos šalys taip pat patiria grėsmę. Anot jos, Rusija „demonstruoja raumenis“ ne tik vandenyje, bet ir ore.
„Mes nebijome. Mes buvome tokioje pačioje situacijoje prieš 20, prieš 70 metų. Mes nebijome. Mes remiame Ukrainą,- kalbėjo Lietuvos vadovė. – Noriu pasakyti Ukrainai – nebijokite. Mes jus remiame“.
„Po Ukrainos būsime mes. A.Merkel tai žino. Tačiau aš tikiu, kad A.Merkel nieko neišduos. Ji visuomet ieško sprendimų ir nieko neparduoda. Ukrainiečių išdavystė reikš, kad reiškiame išduodame save. Po Ukrainiečių ateis eilė mums. tą puikiai žinome mes, tą žino ir Vokietijos kanclerė“, – sakė D.Grybauskaitė
„Būkime pasirengę remti Ukrainą visomis reikalingomis priemonėmis, kad ji galėtų apginti savo žmones ir teritoriją. Mes visuomet remsime Ukrainą – tą Lietuva ir daro“, – kalbėjo prezidentė.
Vėliau, paklausta, ką mano, ko siekia V.Putinas, D.Grybauskaitė sakė mananti, jog prezidentas daug improvizuoja, atsižvelgdamas į Vakarų veiksmus.
„Jo lyderystė neigiama. Ji skirta ne kūrimui, o naikinimui. Mes turime atsistoti ant kojų ir neleisti tokio jo elgesio, pasakyti, kad to netoleruosime. Jei neparodysime vieningo atsako, jis mus sutriuškins ir mes turėsime sekti paskui jį“, – teigė Lietuvos politikė.
17.07 val. Prezidentiniai debatai
Vakare Miunchene prasidėjo prezidentiniai debatai, kuriuose dalyvavo Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė, Ukrainos prezidentas Petro Porošenka, Bulgarijos prezidentas Rosenas Plevnelievas ir Suomijos prezidentas Saulis Niinisto.
Debatai prasidėjo nuo prezidento P.Porošenkos pasisakymo. Jis prisiminė praėjusių metų konferenciją ir teigė, kad tada būdamas Ukrainos prezidentas labai didžiuojasi savo šalimi. Ukraina, anot jo, priminė pasauliui, kas yra demokratija.
Tačiau dabar situacija kitokia – Rusija pažeidė tarptautinę teisę, tarp jos ir Ukrainos dabar pastatyta „neapykantos siena“. Anot jo, nebereikia daugiau įrodymų, kad Rusija įsitraukusi į karą. Kaip įrodymą prezidentas iškėlė Rusijos karių, dalyvavusių kovose Donbase, pasus.
„Ar pasauliui dar trūksta įrodymų?“ – klausė prezidentas.
Prezidentas vieną po kito vardijo prorusiškų separatistų nusikaltimus, visus skaudžiausius paskutinio meto incidentus: „Malaysia Airlines“ orlaivio numušimą, Mariupolio apšaudymas ir kitus.
„Tai kaina, kurią moka Ukrainiečiai už savo laisvę“, – kalbėjo P.Porošenka.
P.Porošenka teigė, kad konfliktas negali būti įšaldytas.
„Rusija atvėrė saugumo Pandoros dėžę. Konfliktas turi būti išspręsta, ne įšaldytas, – kalbėjo P.Porošenka,. Ukrainos laisvė kartu yra ir Europos laisvė... Kartu mes turime rasti būdą kaip išspręsti konfliktą. Esu taikos, ne karo prezidentas.“
Prezidentas pabrėžė, kad konfliktas Ukrainoje nebus išspręstas tol, kol sąjungininkai nesuteiks šaliai karinės pagalbos.
„Mes turime teisę gintis, – sakė prezidentas. – Daug kas sakė, kad kariniai sprendimai eskaluos konfliktą toliau, tačiau matome, kad jų nesiėmimas sunkina konfliktą“.
Prezidentas kalbėjo norintis tęsti derybas su Europos partneriais ir tęsti kalbas dėl Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą. Prezidentas sveikinimo kalbą užbaigė sušukdamas: „Šlovė Ukrainai!“
16.30 val. Pasisakė JAV viceprezidentas Joe Bidenas
„Europa nėra tik mūsų artimiausių sąjungininkų namai. Europa yra kertinis akmuo. JAV ir Europa stovi išvien“, – kalbėjo J.Bidenas.
Viceprezidentas kalbėjo, jog ES buvo sukurta siekiant taikos ir pabrėžė, kokiomis klestinčiomis valstybėmis tapo šalys Rytų Europoje per nepriklausomybės laikotarpį.
„Nepriklausomos valstybės turi teisę pačios pasirinkti savo sąjungininkus“, – pabrėžė J.Bidenas.
Amerikos atstovas apgailestavo, kad V.Putinas pasirinko kitą kelią, nei derėtasi su Vakarais.
„Dėl jo sprendimų pasaulis atrodo kitaip nei tada, kai kalbėjau šioje konferencijoje prieš šešerius metus, kitaip, nei kalbėjau prieš dvejus metus. V.Putinas pakeitė kryptį, pasikeitė ir mūsų dėmesys. Nuo perkrovimo politikos mes pereiname prie diegimo iš naujo“, – kalbėjo J.Bidenas.
J.Bidenas pabrėžė, kad Vakarai, išlikdami vieningi sugebėjo atskleisti daugybę Rusijos apgavysčių ir tarptautinių pažeidimų – įskaitant žaliuosius žmogeliukus, Krymo referendumą ir neteisėtų rinkimus.
„Mes turime vertinti Rusiją pagal jos veiksmus, o ne popierius, kuriuos pasirašo. Nekalbėkite mums. Parodykite mums, – kalbėjo J.Bidenas. – Mes netikime, kad Ukrainai reikalingas karinis sprendimas. Tačiau manome, kad ukrainiečiai turi teisę gintis“.
Po šių žodžių salėje pasigirdo garsūs plojimai.
„Mūsų tikslas – išsaugoti teritorinį Ukrainos vientisumą. Mūsų tikslas nėra, pabrėžiu – nėra, sugriauti Rusijos ekonomiką, – teigė J.Bidenas. – Prezidentas Putinas turi pasirinkti paprastai: išeiti iš Ukrainos arba susidurti su dar didesne izoliacija ir sumokėti didelę ekonominę kainą savo valstybėje“.
Lyderis pabrėžė, kad V.Putinas remiasi korupciniais ryšiais, o tai – didžiausia blogybė valstybei. Tuo tarpu Ukraina stengiasi pagaliau iš korupcijos išbristi.
„Kolektyvinės gynybos principas yra šventas įsipareigojimas. Ne tik dabar, bet visą laiką, – pabrėžė J.Bidenas. – Mes esame taiki jėga ir tokia išliksime. Toks išliks transatlantinis aljansas“.
„Dvidešimt pirmajame amžiuje mes mėginsime išvengti dvidešimto amžiaus konfliktų, jei dirbsime kartu. Tad pabandykime“, – tokiais žodžiais jis užbaigė savo pasisakymą.
16.20 val. NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pažadėjo, kad Ukraina gaus ne tik politinę, bet ir praktinę paramą iš Aljanso, skelbia „Ukrinform“.
Ukrainos prezidento spaudos tarnyba nurodė, kad šį pažadą karinio bloko vadovas P. Porošenkai davė per susitikimą Miuncheno saugumo konferencijoje.
„Generalinis sekretorius J. Stoltenbergas sakė, kad NATO stiprins kolektyvinę saugumo sistemą ir suteiks Ukrainai politinę ir praktinę paramą“, – rašoma valstybės vadovo spaudos tarnybos pareiškime.
Savo ruožtu Kijevo lyderis padėkojo J. Stoltenbergui už NATO paramą Ukrainos įvykių kontekste. „Mes tikimės vienybės ir solidarumo iš NATO šalių“, – pridūrė P. Porošenka.
15.10 val. Vokietijos ir Ukrainos lyderiai, taip pat ir JAV viceprezidentas Joe Bidenas , šeštadienį pradėjo trišalį susitikimą saugumo konferencijos kuluaruose Miunchene, kad aptartų taikos Ukrainos rytuose planą.
Šis susitikimas pirmas po Vokietijos kanclerės Angelos Merkel grįžimo iš Maskvos, kur penktadienį buvo deramas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
13.50 val. Lenkijos Seimo maršalka Radoslavas Sikorskis, Rusijos Dūmos Saugumo komiteto pirmininkas Konstantinas Kosačevas ir JAV senatorius, Senato Ginkluotųjų pajėgų komiteto narys Lindsey Grahamas komentavo lyderių pareiškimus ir padėtį Ukrainoje.
13 val. pasisakė S.Lavrovas
Po A.Merkel pranešimo pasisakė ir Rusijos užsienio reikalų ministras S.Lavrovas.
Rusijos užsienio reikalų ministras savo kalboje sukritikavo Jungtines Amerikos Valstijas dėl siekio dominuoti.
„JAV nuolat mėgina apkaltinti Rusiją, – savo pranešime kalbėjo S.Lavrovas. – Kiekviename žingsnyje JAV ir Europa ėmėsi priemonių, kad konfliktas būtų eskaluojamas. Konflikto sprendimui reikia kooperacijos, ne bendrų kaltinimų.“
Ministras teigė, kad strateginė partnerystė tarp Rusijos ir Europos Sąjungos „neatlaikė testo“.
„Vakarai nuolaidžiauja ir pateisina karinę Kijevo operaciją Pietryčių Ukrainoje, įskaitant kasetinių ginklų panaudojimą, – pareškė S.Lavrovas. – Mes nesuprantame, kodėl Afganistano, Jemeno ir Malio vyriausybės raginamos pripažinti opoziciją, net jei ji kai kuriais atvejais ekstremistinė. O Ukrainos krizėje jie (amerikiečiai) elgiasi atvirkščiai, remdami Kijevo karinę operaciją“.
Ukrainos krizė negali būti išspręsta jėga. Europa neturi pasiduoti nacionalizmo užkratui, plintančiam Ukrainoje. Mes norėtume matyti tiesiogines derybas tarp Kijevo ir separatistų.“
Ministras taip pat pabrėžė, kad vakarykštis lyderių susitikimas teikia optimistinių vilčių, tačiau pabrėžė, jog Europos saugumo sistema turi rimtų problemų.
„Šios derybos tęsis, kaip jums žinoma; mūsų nuomone, yra visos galimybės pasiekti rezultato ir suderinti rekomendacijas, kurios leis šalims realiai išnarplioti šitą konfliktinį mazgą“, – sakė S.Lavrovas po vakarykščio Vokietijos ir Prancūzijos lyderių apsilankymo Maskvoje.
Jis sakė, kad Rusija bus pasirengusi garantuoti naująjį taikos planą, grįstą Minsko susitarimais, kuriuos rugsėjį pasirašė Kijevas, prorusiški separatistai ir Maskva, bet kurie nesustabdė kovos veiksmų.
„Jeigu pagrindiniai Minsko proceso dalyviai – Ukrainos valdžia ir paskelbtųjų DLR ir LLR atstovai – susitars dėl kiekvieno Minsko susitarimų punkto, esu įsitikinęs, kad Rusija bus tarp tų, kurie užtikrins šių susitarimų garantiją“, – pažymėjo S.Lavrovas savo kalboje Miuncheno saugumo konferencijoje.
„Mes turime išspręsti krizę Ukrainoje – tai mūsų prioritetas. Tačiau nepamirškime, kad susitarimai, kurie buvo pasirašyti po Šaltojo karo, yra pažeidinėjami, – galvoje turėdamas JAV kalbėjo S.Lavrovas. – Dabar mums reikia rasti naują saugumo sistemą, kur visi – ir Ukraina, ir Rusija – jaustųsi saugūs.
Pasak jo, Ukrainos krizė yra 25 metus nesiliovusių JAV pastangų pakenkti europinei saugumo architektūrai, sutartai pasibaigus Šaltajam karui, kulminacija.
Mes tikimės, kad Ukraina atkurs savo vienybę, bet tai gali būti padaryta tik plėtojant dialogą. Reikia politinių sutarimų. Mes žinome, kad Ukrainoje prasidėjo mobilizacija. Ukrainoje yra tautinių mažumų, ir mes manome, kad joms turėtų būti užtikrintos teisės. Šiuo metu ypač susirūpinusi vengrų mažuma.“
„Problema ta, kad Ukrainos prezidentas prarado monopoliją jėgos panaudojimui. Dabar yra batalionų, kuriems mokama kur kas geriau nei reguliariosioms ginkluotosioms pajėgoms. Iš jų žmonės bėga į tuos batalionus, turinčius įvairius pavadinimus, kaip „Azovas“, įskaitant tuos, vadovaujamus ultranacionalistų“, – kalbėjo S.Lavrovas.
Be to, Maskva žino realius JAV veiksmus Ukrainoje, pridūrė užsienio reikalų ministras.
„JAV pranešė buvusios tarpininkėmis pereinamojoje Ukrainos valdžioje. Bet mes puikiai žinome, kaip viskas vyko, kas aptarė telefonu asmenis, atsidūrusius Ukrainos vyriausybėje, buvusius Maidane. Tai nebuvo mūsų kariuomenė ar ekspertai“, – S. Lavrovas Miunchene kaltino JAV, pridūręs, kad Rusija nori, jog Ukrainoje būtų atkurta vienybė, grįsta nacionaliniu dialogu.
S.Lavrovui ėmus cituoti Jungtinių Tautų Chartijos straipsnį apie pagarbą valstybių suverenumui, salėje buvę klausytojai prapliupo juoku.
Klausimą S.Lavrovui uždavė ir apžvalgininkas Edwardas Lucasas. Jis teiravosi, kodėl Rusijos laivai nuolatos pažeidžia užsienio valstybių oro erdvę, nesuderindami to nei su skrydžių centrais, nei atsiliepdami į siunčiamus jų signalus.
„Yra įrodymų, kad NATO oro pajėgų aktyvumas padidėjo labiau nei Rusijos, – trumpai padidėjusį Rusijos karinių oro pajėgų aktyvumą komentavo S.Lavrovas ir greitai nusuko kalbą. – Mes norėtume atnaujinti kooperaciją su NATO, tačiau santykiai yra įšalę.“
12.40 val. A. Merkel paragino Rusiją spręsti konfliktą
Šeštadienį kalbą sakė Vokietijos kanclerė A.Merkel, atvykusi į Miuncheną iš Maskvos, kur su Prancūzijos prezidentu Rusijos vadovui Vladimirui Putinui pristatė Ukrainos taikos planą.
Kanclerė paragino Maskvą imtis vaidmens sprendžiant konfliktą Rytų Ukrainoe. Ji taip pat užsiminė, kad konfliktas negali būti sprendžiamas kariniu būdu.
„Po vakarykščių kalbų Maskvoje nėra aišku, ar mums pavyks susitarti, – optimistiškai nebuvo nusiteikusi Vokietijos lyderė. – Tačiau ir mano, ir Prancūzijos prezidento nuomone, tikrai verta pamėginti. Mes privalome tai padaryti bent jau dėl žmonių Ukrainoje.“
Kanclerė taip pat pabrėžė, kad niekas nenori Europos padalijimo – tokio, koks buvo Šaltojo karo metu. Ji teigė norinti saugumą Europoje tvirtinti kartu su Rusija, o ne nukreipti prieš ją.
„Suprantu debatus, bet manau, kad didesnis ginklų skaičius neves į pažangą, kurios reikia Ukrainai. Tikrai tuo abejoju“, – sakė ji Miuncheno saugumo konferencijai penktadienį pristačiusi Maskvai patektą prancūzų ir vokiečių taikos iniciatyvą.
„Jei tiesa, kad to negalima išspręsti karinėmis priemonėmis, tuomet manau, jog turėtume sutelkti dėmesį į savo pastangas dėl kitų dalykų. Regione jau yra didelis ginklų skaičius ir aš nematau, kad tai padarė karinį sprendimą labiau tikėtiną“, – pažymėjo ji.
10.30 val. S.Lavrovas dalyvavo darbo pusryčiuose
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas šeštadienį susitinka su Vokietijos ir Rusijos verslininkais per vadinamuosius darbo pusryčius.
Žurnalistai į šį susitikimą Miunchene, kuriame vyksta saugumo konferencija, nebuvo įleisti.
Prieš pusryčius S.Lavrovas pabendravo ir su Vokietijos vicekancleriu, ekonomikos ministru Sigmaru Gabrieliu.
Pastarasis juokaudamas pasakė S.Lavrovui, kad šeštadienį atsikėlęs ketvirtą ryto, o penktadienį prabudęs pirmą valandą nakties.
„Miegojau per šias tris dienas tris valandas, kad jus pamatyčiau“, – ištarė S.Gabrielis, prajuokindamas Rusijos ministrą.
Ir šis susitikimas vyko už uždarų durų.
Laukiama, kad S.Lavrovas šeštadienį susitiks su JAV valstybės sekretoriumi Johnu Kerry.
Saugumo konferencijoje pirmoji kalbėti turėtų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, po jos – S.Lavrovas, JAV viceprezidentas Joe Bidenas ir Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Prieš pusryčius naujienų agentūros „Interfax“ korespondentas pabendravo su rusų verslininkais.
„Mūsų santykiai išgyvena sudėtingus laikus, tokiomis aplinkybėmis ir tarpvalstybiniai kontaktai yra riboti; todėl pilietinės visuomenės, verslo kontaktai įgyja ypatingą reikšmę, – pažymėjo vienas verslininkų, oligarchas Aleksejus Mordašovas. – Mums visiems reikia rasti (dialogo) formatą.“
Pasak jo, Rusijos ekonomika dabar turi problemų, sunki padėtis matoma įvairiuose sektoriuose, „tačiau esama ir rimtų augimo tendencijų“.
Pusryčiuose dalyvauja banko VTB vadovas Andrejus Kostinas, Taupomojo banko vadovas Germanas Grefas ir kiti įtakingi verslo atstovai.
