Šeštadienį sakydamas kalbą savo centro dešiniosios Sąjungos už liaudies judėjimą (UMP) suvažiavime, N.Sarkozy, laikomas potencialiu kandidatu vėl kovoti dėl šalies vadovo posto, pareiškė: „Nesantaika tarp Europos ir Rusijos yra tragedija, nes mus sieja ta pati literatūra, muzika, kinas – mūsų bendra civilizacija.“
Jis taip pat pasmerkė Vašingtoną dėl „kišimosi“ į Europos ir Rusijos santykius, sakoma sekmadienį UMP tinklalapyje paskelbtame pranešime.
„Amerikos interesai (santykiuose) su Rusija nėra Europos interesai (santykiuose) su Rusija, – teigė N.Sarkozy. – Mes nenorime, kad atsinaujintų Šaltasis karas tarp Europos ir Rusijos“.
N.Sarkozy tiki, kad Krymas pats pasirinko Rusiją
Partijos suvažiavime N.Sarkozy taip pat kalbėjo apie pernai kovą Krymo pusiasalyje surengtą referendumą, kuris atvėrė kelią to Ukrainos regiono, kuriame gyvena daugiausiai rusakalbiai, prisijungimui prie Rusijos. Vakarų šalys ir Kijevas tai laiko Maskvos įvykdyta aneksija.
„Negalime kaltinti Krymo, kad jis pasirinko Rusiją“, – sakė eksprezidentas.
N.Sarkozy taip pat ragino „ieškoti galimybių sukurti taikdariškas pajėgas, kurios apsaugotų rusakalbius Ukrainoje“, pridūręs, kad laikosi pozicijos, jog Ukraina turėtų „išlaikyti tilto tarp Europos ir Rusijos vaidmenį.“
Rusijos karių srautas nesustoja
Tuo metu Kijevas teigia, kad mažiausiai 1,5 tūkst. Rusijos karių ir kelios karinės technikos kolonos praėjusį savaitgalį įvažiavo į Ukrainos teritoriją.
„1 500 Rusijos karių ir 300 vienetų karinės technikos, įskaitant salvinės raketų ugnies sistemas „Grad“, kirto Ukrainos ir Rusijos sieną vasario 7–8 dienomis“, – žurnalistams sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Andrijus Lysenska.
Į šalies rytinį regioną iš Rusijos taip pat įvažiavo apie 170 mašinų – sunkvežimių, benzinvežių ir lengvųjų automobilių, pridūrė jis.
Ukraina ir Vakarų šalys kaltina Maskvą siunčiant karius ir ginklus prorusiškiems separatistams, kovojantiems su Kijevo vyriausybės pajėgomis Rytų Ukrainoje, nors Rusija tuos kaltinimus griežtai neigia.
Ką A.Merkel pasakys B.Obamai?
Vokietijos kanclerė Angela Merkel pirmadienį ketina paraginti Vašingtoną susilaikyti nuo sprendimo siųsti ginklų Ukrainos vyriausybės pajėgoms, kovojančioms su Rusijos remiamais sukilėliais, nors JAV Kongresas spaudžia administraciją ryžtis tam.
A.Merkel žinia, kad Vakarų šalių ginkluotės siuntimas Kijevui gali dar labiau paaštrinti konfliktą Rytų Ukrainoje, tikriausiai sulauks pritarimo per vėliau pirmadienį įvyksiantį kanclerės susitikimą su JAV prezidentu Baracku Obama.
Tačiau B.Obamos atsargios užsienio politikos kritikai jau dabar reikalauja ryžtingų JAV veiksmų, siekiant padėti Kijevui kovoti su separatistais, net jeigu tai reikštų didesnę priešpriešą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Per praėjusį savaitgalį Miuchene vykusią saugumo konferenciją A.Merkel sakė, kad kol kas nežinoma, ar numatomos derybos padės susitarti su V.Putinu, bet tvirtino, kad reikia išnaudoti visas galimybes ir siekti diplomatinio sprendimo.
A.Merkel, kuri kartu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u trečiadienį planuoja Baltarusijos sostinėje susitikti su V.Putinu ir Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, buvo sukritikuota JAV politikos „vanagų“ respublikonų kontroliuojamame Kongrese; šie nori, kad Ukrainos armija būtų aprūpinta ginamąja ginkluote.
„Ukrainiečiai galabijami, o mes siunčiam jiems antklodžių ir maisto davinių, – Miuncheno konferencijoje priekaištavo JAV senatorius Johnas McCainas. – Antklodės nelabai tinka (gintis) nuo rusiškų tankų.“
Tačiau A.Merkel pasiuntė aiškią žinią, kad ji nepritaria Kijevo apginklavimui. „Suprantu. kad vyksta debatai, bet esu įsitikinusi, kad daugiau ginklų neves prie pažangos, kurios reikia Ukrainai. Labai tuo abejoju“, – sakė ji.
Buvusioje komunistinėje Rytų Vokietijoje užaugusi kanclerė, mokanti rusų kalbą, ėmėsi vadovauti pastangoms siekti diplomatinio sprendinio, per pastaruosius metus daug kartų kalbėdamasi telefonu su V.Putinu. Per pastaruosius kelis mėnesius jiedu taip pat buvo asmeniškai susitikę Rusijoje, Australijoje ir Italijoje.
Praėjusią savaitę A.Merkel ir F.Hollande'as susitiko su V.Putinu Maskvoje, o sekmadienį jie kartu su Ukrainos vadovu P.Porošenka surengė konferencinį pokalbį.
Visi keturi lyderiai trečiadienį planuoja susitikti Minske, tačiau kol kas nepastebima jokių ženklų, kad artėjama prie proveržio jau beveik metus nesiliaujančiame konflikte, kuris nusinešė per 5,3 tūkst. žmonių gyvybių.
B.Obamos galimybės
B.Obama dar turi nuspręsti, ar siekiant priversti V.Putiną eiti į kompromisą, reikia tiekti ginklus Ukrainai, sugriežtinti sankcijas Rusijai, ar visomis išgalėmis palaikyti pataisytą Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvą, nors JAV pareigūnai kaltina V.Putiną visiškai sužlugdžius rugsėjį pasirašytą ankstesnį paliaubų susitarimą.
Pavardės nenorėję skelbti JAV pareigūnai sakė, kad B.Obama nuodugniai apsvarstys turimas galimybes ir neskubės priimti sprendimą. „Tvarkaraštis vis dar neapibrėžtas. Tai per daug svarbu, kad (būtų galima) priimti skubotą sprendimą“, – sakė vienas pareigūnas.
Pasak pareigūnų, B.Obamai pateikta rekomendacijų, kuriose išanalizuoti Ukrainos aprūpinimo letaliais ginklais, tokiais kaip prieštankiniai ginklai, šaunamieji ginklai bei amunicija, privalumai ir trūkumai.
Kai kurie B.Obamos patarėjai, tarp jų į Pentagono vadovo postą siūlomas Ashtonas Carteris, yra vis labiau linkę palaikyti šią galimybę. B.Obamos nacionalinio saugumo patarėja Susan Rice irgi sakė, kad letalios pagalbos suteikimo galimybė yra svarstoma, tačiau perspėjo, kad reikia laikytis išvien su Europos sąjungininkėmis.
Toks žingsnis bus žengtas tik „artimai konsultuojantis ir koordinuojant (veiksmus) su mūsų partnerėmis, kurių ir mūsų vieningas požiūris šiuo klausimu kol kas buvo pagrindinis mūsų stipraus atsako į Rusijos agresiją elementas“, sakė ji.
Ispanija prakalbo apie nuostolius
Europos Sąjungos (ES) eksporto netektys dėl sankcijų, kurios buvo paskelbtos Rusijai dėl Ukrainos, jau sudaro 21 mlrd. eurų, pareiškė Ispanijos užsienio reikalų ministras.
„Sankcijos mums visiems brangiai atsieina. ES iki šio neteko 21 mlrd. eurų (23,7 mlrd. JAV dolerių). Ispanijoje ypač nukentėjo žemės ūkio ir turizmo sektoriai“, – pareiškė Jose Manuelis Garcia- Margallo, pirmasis nurodęs tokio pobūdžio įvertį.
Nuomonės dėl griežtų ekonominių sankcijų Rusijai Europos Sąjungoje ima vis labiau skirtis. Kai kurios valstybės narės atvirai nerimauja dėl savo prekybos ryšių su Maskva.
ES duomenimis, 2013 metais ES eksportas į Rusiją sudarė 119 mlrd. eurų.
