„Mes jau esame viską pasakę apie derybų toną, – Rusijos radijui „Govorit Moskva“ sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. . – Niekas nekalbėjo ir negali kalbėti su prezidentu ultimatyviu tonu, net jeigu ir norėtų.“
D.Peskovas paneigė žiniasklaidos pranešimus, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel iškėlė „ultimatumą“ Rusijos lyderiui.
Komentuodami praėjusį penktadienį Maskvoje įvykusį susitikimą, per kurį A.Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pristatė V.Putinui savo naują iniciatyvą, turinčią padėti nutraukti kovos veiksmus Ukrainoje, šalių lyderiai sakė, kad tos derybos buvo „dalykiškos ir konstruktyvios“.
Tačiau kai kurios žiniasklaidos priemonės, remdamosi Vakarų šalių diplomatiniais šaltiniais, pranešė, kad A.Merkel tame susitikime esą pagrasino, kad sankcijos Rusijai bus sugriežtintos, jeigu V.Putinas atmes naujus taikos pasiūlymus per viršūnių susitikimą Minske, kurį planuojama surengti trečiadienį.
Ministras nėra tikras
Planuojama, kad Minske prie vieno stalo susės Vokietijos, Prancūzijos, Ukrainos ir Rusijos vadovai, kurie turėtų pradėti derybas siekiant įveikt krizę Rytų Ukrainoje.
Tačiau taip gali ir neįvykti. Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris pirmadienį pareiškė, kad nėra tikras, jog Minske trečiadienį numatytas keturšalis viršūnių susitikimas dėl krizės Ukrainoje tikrai įvyks, nes dar reikia atlikti daug darbo.
„Tikimės, kad atviri klausimai bus išspręsti, bet turiu pakartoti – tai dar nėra aišku“, – sakė F.-W.Steinmeieris žurnalistams Briuselyje, kalbėdamas apie planuojamą Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderių susitikimą Baltarusijos sostinėje.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sekmadienį sakė, kad viršūnių susitikimas Minske įvyks tik tuo atveju, jei iki jo „pavyks suderinti virtinę pozicijų“.
Ar nušaus du zuikius Prancūzija?
Paryžius turės pagrindą pradėti Maskvos užsakymu pastatyto „Mistral“ klasės jūrų desanto laivo „Vladivostok“ perdavimo procedūrą, jei trečiadienį planuojamas Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Ukrainos vadovų susitikimas Minske bus sėkmingas, pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ sakė vienas diplomatinis šaltinis.
„Jeigu derybos Minske padės realiai nutraukti ugnį Rytų Ukrainoje, tuomet Paryžiui bus atrištos rankos greitai perduoti „Vladivostok“ Rusijos karinėms jūrų pajėgoms“, – nurodė šaltinis.
Pasak jo, tokiu būdu Paryžius vienu šūviu nušautų du kiškius: įgytų argumentą prieš tokiam žingsniui nepritariančias NATO partneres ir išsaugotų patikimo tiekėjo reputaciją.
„Prancūzijai svarbu ir viena, ir kita“, – pabrėžė šaltinis.
Prancūzija neribotam laikui atidėjo „Mistral“ klasės karo laivo perdavimą Rusijai, argumentuodama, kad negali įvykdyti sutarties sąlygų dėl konflikto Rytų Ukrainoje.
ES remia naują iniciatyvą dėl Ukrainos
Europos Sąjungos šalių užsienio reikalų ministrai pirmadienį išreiškė palaikymą naujai Vokietijos ir Prancūzijos iniciatyvai, kuria siekiama padėti užbaigti karą Rytų Ukrainoje, tačiau kai kurie jų pabrėžė, kad Bendrija turi palikti galioti Rusijai paskelbtas sankcijas, kol padėtis Ukrainoje pagerės.
Rusijos, Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai susitarė trečiadienį susitikti Baltarusijos sostinėje Minske ir pamėginti parengti taikos planą, kaip nutraukti karo veiksmus, kurie nuo balandžio jau pareikalavo daugiau kaip 5,3 tūkst. gyvybių.
ES šalių užsienio reikalų ministrai, atvykę į susitikimą Briuselyje, sveikino vilties prošvaistę po to, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as pristatė savo naują taikos iniciatyvą Kijevui ir Kremliui. Vis dėlto kai kurie jų skeptiškai vertino galimybę, kad paliaubos bus tvarios.
Ministrai ketina patvirtinti išplėstą sąrašą Rusijos ir Ukrainos piliečių bei organizacijų, kuriems yra draudžiama išduoti vizas ir kurių aktyvai Bendrijoje įšaldyti. Svarbiausia iš naujų figūrų tame sąraše bus Rusijos gynybos ministro pavaduotojas Anatolijus Antonovas.
Kai kurie ES pareigūnai sakė, kad ministrai gali nepatvirtinti naujų sankcijų, vengdami didinti įtampą prieš viršūnių susitikimą Minske, tačiau kiti tvirtino, kad pirmadienį išplėstas sąrašas bus priimtas.
Diplomatijos vadovai prieš susitikimo pradžią būriavosi aplink F.-W.Steinmeierį ir Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Laurentą Fabiusą, norėdami daugiau sužinoti apie naujausias derybas.
„Manau, kad šiandien pamatysime visišką palaikymą Merkel ir Hollande'o iniciatyvai“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Margot Wallstrom, pabrėždama, kad ji palaiko politinį, o ne karinį sprendinį.
Taikos sutartis suteiktų palengvėjimą daugeliui ES šalių, vengiančių pritarti griežtesnėms sankcijoms Rusijai, kuri yra didžiausia bloko energetikos išteklių tiekėja, kad nepakenktų savo ekonomikoms.
Tačiau Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Philipas Hammondas pabrėžė, kad blokas privalo išlaikyti „aiškią ir vieningą poziciją dėl Rusijos agresijos Ukrainoje“.
„Kol nepamatysime Rusijos faktiškai vykdant (įsipareigojimus), jokiu būdu negalime silpninti spaudimo“, – perspėjo jis.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo ruožtu skeptiškai vertino galimybę pasiekti taikos susitarimą, kuris iš tikrųjų pagerintų padėtį konflikto krečiamame regione. Pasak jo, Jungtinės Valstijos atliktų „logišką žingsnį“, nuspręsdamos pasiųsti ginklų Ukrainos armijai.
„Visi tikimės, kad bus susitarimas, diplomatinis sprendimas; niekas nenori karo, bet galime spręsti tik pagal faktinius veiksmus ... šiuo metu negalime pasitikėti nė vienu Rusijos vadovybės žodžiu“, – sakė jis.
