Trečiadienį priimtoje rezoliucijoje europarlamentarai taip pat paragino JAV ištirti žmogaus teisių pažeidimus, susijusius su šios CŽV programos vykdymu, ir bendradarbiauti su Europos Sąjungos valstybėmis gavus jų prašymus suteikti informacijos.
Be to, EP nariai ne pirmą kartą paragino valstybes nares ištirti kaltinimus, kad jų teritorijose buvo slaptų kalėjimų, kuriuose žmonės laikyti pagal CŽV programą, ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn į šią veiklą įsitraukusius asmenis.
Dauguma Lietuvos europarlamentarų rezoliuciją palaikė – prieš balsavo tik Europos liaudies partijos (PPE) frakcijai priklausantys Gabrielius Landsbergis ir Algirdas Saudargas bei Europos konservatorių ir reformistų (ECR) politinės grupės atstovas Valdemaras Tomaševskis. Liberalų ir demokratų aljanso už Europą (ALDE) frakcijai priklausantis Antanas Guoga nebalsavo.
Taip pat ALDE frakcijai priklausantis Petras Auštrevičius sakė naujo EP tyrimo nesureikšminąs, tačiau, anot jo, EP privalėjo reaguoti į gruodį paviešintą JAV Senato ataskaitą.
„EP negalėjo nieko nedaryti – tai būtų, atvirai tariant, anksčiau priimtų visų rezoliucijų nuvertinimas ir pasakymas, kad darbai, kurie buvo atliekami, buvo daromi visiškai tuščioje vietoje. Aš manau, tai yra logiškas sprendimas. Jo naudos ar įtakos neskubėčiau pervertinti. EP iš esmės nedisponuoja informacija, jis negali kažkokiu ypatingu būdu priversti nacionalinių institucijų vienas ar kitas tarnybas atskleisti tą informaciją. (...) Bet aš manau, kad postūmis tam tikras yra, ypač tarp valstybių narių – gal valstybės narės turi dabar daugiau argumentų“, – BNS sakė P.Auštrevičius.
Anot jo, visą tiesą apie slaptus kalėjimus gali atskleisti tik JAV, bet ES negali nurodinėti, kaip turi elgtis JAV.
„Tas raginimas JAV (rezoliucijoje) yra bendresnio pobūdžio, tai yra, tiesą sakant, pasveikinimas dėl Senato atitinkamo komiteto padarytų tyrimų. Žinoma, tik JAV atitinkamų institucijų valia ar sprendimai gali praskleisti tą šydą, kuris tebėra“, – teigė P.Auštrevičius.
Konservatoriai G.Landsbergis ir A.Saudargas savo poziciją per balsavimą aiškino bendra frakcijos valia.
„Tai buvo frakcijos, grupės sprendimas balsuoti prieš, nes atmetė grupės pataisas“, – BNS sakė konservatorius A.Saudargas.
P.Auštrevičiaus teigimu, jo frakcija nepalaikė PPE pataisų, kurios siūlė švelninti rezoliucijos toną.
„Liberalai nepalaikė pataisų. Liberalų pozicija yra griežtesnė – už šimtaprocentinį aiškumą, greitesnį išsiaiškinimą“, – sakė jis.
Minėti Europos Parlamento komitetai turės metus tyrimui atlikti ir galės surengti klausymus ar tiriamąją misiją ES valstybėse, kuriose, kaip manoma, buvo CŽV slapto kalinimo vietų.
2006 metais EP buvo įsteigtas laikinasis komitetas, kuris tyrė galimą CŽV vykdytą kalinių gabenimą ir neteisėtą kalinimą Europos šalyse. 2012 metų balandį parlamento Piliečių laisvių, teisingumo ir vidaus reikalų komiteto delegacija buvo atvykusi į Lietuvą tirti įtarimų dėl CŽV kalėjimų.
Trečiadienį priimta rezoliucija yra EP reakcija į pernai gruodį paviešintą JAV Senato ataskaitą, kurioje aprašomi CŽV vykdyti įtariamų džihadistų judėjimo „al Qaeda“ narių tardymai, naudojant kankinimus.
Informacija apie konkrečias valstybes, kuriose buvo įrengti slapti centrai, ataskaitoje paslėpta, bet žmogaus teisių gynėjai mano, kad Lietuvoje veikė dokumente violetiniu vadinamas centras. Anot JAV Senato ataskaitos, jis veikė nuo 2005 metų pradžios, o buvo uždarytas 2006 metais dėl neužtikrintos medicinos priežiūros, jame esą kalintas Mustafa al-Hawsawis iš Saudo Arabijos.
Lietuvoje 2009 metų pabaigoje per parlamentinį tyrimą buvo identifikuoti du objektai Vilniuje ir šalia sostinės, kur esą galėjo būtų įrengtos patalpos sulaikytiesiems laikyti. Taip pat nustatyti keli su CŽV siejami skrydžiai į Vilnių ir į Palangą, vykę 2003-2006 metais, tačiau neatsakyta į klausimą, ar į Lietuvą atskraidinti įtariamieji terorizmu.
Šiuo metu Lietuvos generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl spėjimų, kad Lietuvoje įkurtame slaptame amerikiečių centre 2004-2006 metais galėjo būti tardomas M.al-Hawsawis, kuris šiuo metu kalinamas Gvantanamo kalėjime.
Gruodį Generalinė prokuratūra išsiuntė teisinės pagalbos prašymą JAV Teisingumo departamentui, prašydama informacijos apie galimą įtariamųjų terorizmu slaptą kalinimą ir tardymą Lietuvoje.
