Ukrainos kariuomenė taip pat kol kas neketina laikytis susitarimo punktų – pirmadienį turėję atitraukti sunkiąją artileriją, ukrainiečiai kol kas net neplanuoja to pradėti, kariuomenės atstovą cituoja AFP.
„Šiuo metu nėra net klausimo dėl sunkiosios artilerijos atitraukimo. Kaip mes galime atitraukti ginkluotę, jeigu separatistai nuolatos mus apšaudo ir atakuoja tankais?“ – pirmadienį klausė kariuomenės atstovas Vladimiras Selezniovas.
Separatistai irgi neketina nusileisti. Jų atstovas Eduardas Basurinas teigė, kad atitraukimą pradės tik tada, kai bus matomi ženklai, kad Ukrainos kariuomenė pirma pradėjo atsitraukti.
Trapias paliaubas Ukrainoje stebintiems Vakarų atstovams kol kas nesiseka pasiekti Debalcevės. Separatistai išlaikė šio miesto Rytų Ukrainoje kontrolę ir neįleidžia ESBO stebėtojų, kurie visoje Ukrainoje prižiūri, kaip vykdomos nuo sekmadienio vidurnakčio prasidėjusios paliaubos.
Debalcevė – išimtis
Debalcevės apylinkėse pastarosiomis savaitėmis vyko pačios nuožmiausios kautynės, kurios nesustojo ir susitarus dėl paliaubų. Miesto bombardavimas tęsėsi ir visą šeštadienį.
„Žinoma, kad mes galime šaudyti Debalcevėje. Tai mūsų vidinė teritorija, o konflikto linijoje nevyksta jokių susišaudymų“, – naujienų agentūrai „Reuters“ sakė E.Basurinas.
Debalcevėje apsuptos ukrainiečių pajėgos po paliaubų jau buvo apšaudytos 60 kartų, teigė kariuomenės atstovas.
„Didžiojoje šalies dalyje paliaubų susitarimo pirmąsias 18 valandų kol kas yra laikomasi, su keliomis išimtimis Debalcevėje, Raihorodoke ir Luhanske“, – pranešė stebėtojų atstovai.
Jie ketina pirmadienį ir toliau pasiekti teritorijas, kuriose pranešama apie susitarimo pažeidimus, tarp jų ir Debalcevę.
Europos lyderiai Rusiją įspėjo, kad ji rizikuoja naujomis sankcijomis, jeigu 13-os punktų Minsko susitarimas bus pažeistas.
Vakarai jau ne kartą kaltino Rusiją dėl karių ir amunicijos tiekimo separatistams Donecko ir Luhansko regionuose. Kremlius šiuos kaltinimus neigia.
Pagal Minsko susitarimą, pirmiausia reikia nutraukti kautynes, tik po to atitraukti sunkiąją artileriją ir sukurti dvi 50–140 kilometrų pločio demilitarizuotas zonas.
Analitikai pažymi, kad ankstesnės nepavykusios paliaubos iš pradžių irgi atrodė iš dalies veikiančios, todėl artimiausios 48 valandos yra kritinės.
Nuo paliaubų paskelbimo – naujos aukos
5 ukrainiečiai žuvo ir 22 buvo sužeisti dėl separatistų bombardavimo po to, kai sekmadienio vidurnaktį Ukrainoje įsigaliojo paliaubos, pirmadienį CNN sakė kariuomenės atstovas.
Ukrainos kariuomenė vis dar ketina atitraukti sunkiąją artileriją, kaip to reikalauja paliaubų susitarimas, tačiau tai padarys, kai situacija aprims.
Kovojančios pusės pirmadienį apsikeitė kaltinimais dėl besitęsiančio smurto. Separatistų atstovas E.Basurinas pirmadienį vietinei televizijai sakė, kad Ukrainos vyriausybė naktį artilerija apšaudė prorusiškų pajėgų kontroliuojamą Horlivkos miestą.
Ukrainiečiai dėl šios atakos kaltina sukilėlius. Donecko regiono policijos vadas Viačeslavas Abroskinas „Associated Press" teigė, kad separatistai šia ataka siekia sugriauti paliaubų susitarimą.
Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moonas sekmadienį išreiškė susirūpinimą dėl nesiliaunančių kovos veiksmų Debalcevėje ir paragino abi konflikto puses „laikytis paliaubų be išimčių“.
Latvijos Saeimos pirmininkė palaiko ginklų tiekimą Ukrainai
Latvijos Saeimos pirmininkė Inara Murniecė, ką tik grįžusi iš Kijevo, vienareikšmiškai palaiko ginklų tiekimą Ukrainai. Ji tai pareiškė interviu Latvijos televizijai.
Kaip sakė I.Murniecė, susitikimo metu Ukrainos prezidentas Petro Porošenka prašė, kad Latvija, kalbėdama su Vakarų partneriais, pasistengtų juos įtikinti, kad Ukraina turi visiškai susigrąžinti valstybinės sienos su Rusija kontrolę, taip pat dėl būtinybės tiekti Ukrainai ginklų.
Saeimos pirmininkė ypač pabrėžė, kad buvo kalbama apie gynybai skirtus ginklus. Apie tai ji sakė kalbėsianti su Latvijoje reziduojančiais užsienio šalių ambasadoriais.
I.Murniecė sutinka, kad Latvijos karių skaičiaus būtų padidintas dviem tūkstančiais žmonių, taip pat, kad būtų padidintas gynybos biudžetas. Dėl to nereikėtų delsti iki 2020 metų.
