„Žinoma, dabar kiekviena Europos šalis priversta kovoti su pagunda tiesiog imti ir pasakyti: atsisakykime atsakomybės už įvykius Ukrainoje ir pradėkime prekiauti su Rusija kaip anksčiau“, – sakė Didžiosios Britanijos vyriausybės vadovas. „Bet tai būtų siaubinga klaida“, – pabrėžė jis.
Anot D.Camerono, Europa „neturi teisės“ nekreipti dėmesio į įvykius Ukrainoje.
Jeigu konfliktas Ukrainoje bus toliau eskaluojamas, ekonominio spaudimo Rusijai priemonės turi išlikti „daugelį metų“, įsitikinęs ministras pirmininkas.
Tuo metu NATO trečiadienį paragino Rusiją atitraukti visas savo pajėgas iš Rytų Ukrainos ir liautis teikti pagalbą separatistams, žlungant praėjusią savaitę tarp Kijevo ir prorusiškų sukilėlių sudarytam paliaubų susitarimui.
„Raginu Rusiją atitraukti visas pajėgas iš Rytų Ukrainos, nutraukti bet kokią pagalbą separatistams ir laikytis Minsko susitarimo“, – sakė Rygoje viešintis NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas žurnalistams prieš ES gynybos ministrų susitikimą.
„Paliaubų nebuvo laikomasi“, – pridūrė J.Stoltenbergas, pabrėžęs, kad padėtis Ukrainos rytuose „blogėja“.
„Rusijos pajėgos, artilerija ir priešlėktuvinės gynybos daliniai, taip pat vadovavimo ir kontrolės elementai tebėra aktyvūs Ukrainoje“, – pažymėjo jis, aiškindamas, kad „iš Rusijos per sieną į Ukrainą nuolat judėjo tankai ir šarvuotosios mašinos“.
„Dabar iš tikrųjų svarbu laikytis paliaubų, laikytis Minsko susitarimų ... Esu labai susirūpinęs dėl blogėjančios padėties Debalcevėje ir aplink ją“, – sakė J.Stoltenbergas, turėdamas omenyje separatistų įnirtingai puolamą rytinį miestą, iš kurio Kijevas trečiadienį buvo priverstas atitraukti savo pajėgas.
„Separatistų atsisakymas laikytis paliaubų kelia grėsmę (taikos) susitarimui – kaip ir draudimas patekti į tą teritoriją ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos) stebėtojams“, – sakė NATO vadovas.
J.Stoltenbergas ragino Maskvą „panaudoti visą savo įtaką separatistams ir priversti juos laikytis paliaubų“.
„Mes teiksime praktinę paramą Ukrainai, modernizuodami ir reformuodami gynybos armiją ir, žinoma, suderindami savo gynybos požiūrį su mūsų matomu faktu, kad saugumo aplinka Europoje keičiasi dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje“, – pažymėjo jis.
NATO anksčiau šį mėnesį paskelbė smarkiai sustiprinsianti gynybą – steigiamos šešios vadavietės Europos rytuose, kuriamos priešakinės 5000 karių greitojo reagavimo pajėgos, priešinantis, anot Aljanso, Rusijos agresijai Ukrainoje.
Minėtų itin greito reagavimo pajėgų kūrimo sutarė imtis Didžioji Britanija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija ir Ispanija; šias pajėgas būtų galima dislokuoti krizės rajone per savaitę.
Minimos šešios vadavietės – centrai, padėsiantys vykdyti šių pajėgų dislokavimą – bus Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Bulgarijoje, ir šių pajėgų štabas bus Ščecine Lenkijoje.
Šios šešios valstybės kadaise buvo Sovietų Sąjungos orbitoje, o dabar reiškia didžiausią susirūpinimą dėl Rusijos veiksmų Ukrainoje.
