Jis paskelbė, kad vyriausybės pajėgos atlieka „planuotą ir organizuotą“ atsitraukimą iš strategiškai svarbaus Debalcevės miesto, kuris jau kelias savaites buvo apsiaustas Rusijos remiamų separatistų.
Kalbėdamas snieguotame aerodrome šalia Kijevo, prieš išskrisdamas į kovos veiksmų zoną, P.Porošenka gyrė Ukrainos pajėgas, įvykdžiusias savo pareigą ginant Debalcevę, sakydamas, kad kariai pademonstravo pasauliui „banditų ir separatistų, kuriuos remia Rusija, tikrąjį veidą“.
Pasak prezidento, apie 80 proc. karių buvo išvesti iš Debalcevės su savo ginkluote, o vėliau iš to miesto turėtų išvykti dar dvi kolonos.
Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as trečiadienį vakare per pokalbį telefonu su Ukrainos, Vokietijos ir Rusijos vadovais aptars padėtį Rytų Ukrainoje, pranešė Prancūzijos vyriausybės atstovas spaudai.
Separatistai tęsia puolimą
Dalinių išvedimas prasidėjo 6 val., pasakojo žurnalistė Anastasija Stanko. Anot jos, daugelis ukrainiečių karių ėjo pėsčiomis ir buvo toliau apšaudomi. Kokio masto pajėgų atsitraukimas vyksta, kol kas neįmanoma įvertinti. „Mes atitraukiame kelis mūsų dalinius“, – iš Debalcevės pranešė vietos policijos vadovo pavaduotojas Ilja Kiva. Tačiau kartu jis pareikalavo pastiprinimo ir patikino, kad vyriausybiniai daliniai neatiduos miesto.
Naujienų agentūra AP, remdamasi oficialiais Ukrainos pareigūnais, teigia, kad separatistai tęsia puolimą.
O Ukrainos prezidentas P.Porošenka vyksta į Donbasą. Ten jis ketina susitikti su iš Debalcevės ištrūkusiais Ukrainos kariais.
Vakare Kijeve prezidentas sušauks Nacionalinės saugumo tarybos posėdį, praneša naujienų agentūra „Interfax“.
Užspeisti 3 tūkst. karių
Maždaug 3 tūkst. Ukrainos vyriausybės pajėgų karių yra užspeisti rytiniame Debalcevės mieste, o sukilėliai nuolat plečia savo kontroliuojamą teritoriją, trečiadienį pareiškė prorusiškų separatistų pajėgų atstovas Eduardas Basurinas.
„Ten yra įvairūs Ukrainos armijos daliniai, – sakė E.Basurinas Rusijos televizijai „Rossija 1“. – Padėtis Debalcevėje nuolat kinta, o Ukrainos armijos daliniai supranta, kad nėra prasmės žūti, todėl gyvenamųjų teritorijų, kontroliuojamų DLR (separatistų paskelbtos „Donecko liaudies respublikos“) pajėgų, skaičius didėja.“
Jis taip pat tvirtino, kad separatistai vienašališkai pradėjo sunkiosios ginkluotės atitraukimą kai kuriuose fronto ruožuose.
„Ten dislokuoti daliniai bus atitraukti, o kolonos grįš į savo bazes, – nurodė E.Basurinas. – Tai daroma siekiant įgyvendinti Minsko susitarimus.“
ES kaltina separatistus
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini trečiadienį apkaltino prorusiškus separatistus, kad jie savo veiksmais apsiaustame Debalcevės mieste pažeidžia susitarimą dėl paliaubų Rytų Ukrainoje, ir pareiškė, kad Bendrija yra pasirengusi imtis „atitinkamų veiksmų“, jeigu kautynės tęsis.
„Rusijos remiamų separatistų veiksmai Debalcevėje yra aiškus paliaubų pažeidimas, – sakoma F.Mogherini paskelbtame pareiškime. – Separatistai privalo nutraukti visus karinius veiksmus.“
„Rusija ir separatistai turi nedelsiant ir visiškai vykdyti Minske prisiimtus įsipareigojimus, kaip nurodoma vakarykštėje JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje – pradedant paliaubų laikymusi ir visos sunkiosios ginkluotės atitraukimu“, – pabrėžiama jos pareiškime.
„ES pasiruošusi imtis atitinkamų priemonių, jeigu kautynės tęsis ir bus kitų negatyvių veiksmų, pažeidžiančių Minsko susitarimus“, – pridūrė F.Mogherini, akivaizdžiai turėdama galvoje galimas naujas Bendrijos sankcijas.
Didžioji dalis miesto užimta
Nepaisant nuo sekmadienio galiojančių paliaubų, antradienį Debalcevėje virė nuožmūs mūšiai tarp prorusiškų sukilėlių ir Ukrainos kariuomenės. Dienos pabaigoje vienas sukilėlių lyderių paskelbė, kad didžioji dalis miesto užimta.
Kiek žmonių žuvo per susirėmimus, neaišku. Sukilėliai neleidžia žurnalistams ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovams patekti į miestą.
„The Guardian“ žurnalistui Alecui Luhnui Ukrainos kariai Debalcevėje trečiadienio rytą teigė, kad išlaikytų miestą ir atremtų separatistų atakas, bet pavienės kariškių grupės veržiasi iš apsupties ir bando pasiekti Artemivską.
„Negalime čia pasilikti. Miestas krito“, – teigė vienas ukrainiečių ir pridūrė, kad ir jis, ir daugelis jo bendražygių nevalgė 5 dienas.
Savo ruožtu vadinamosios Donecko liaudies respublikos vadovybė trečiadienį paskelbė, kad dabar, kai jau užimta Debalcevė, separatistai pradės atitraukti sunkiąją artileriją nuo fronto linijų. Toks punktas numatytas Minske pasiektame susitarime dėl paliaubų.
Moliūgas nevirto karieta
S.Semenčenka paneigė pranešimus, kad Ukrainos vyriausybės pajėgos tebekontroliuoja Debalcevės prieigose esančią Lohvynovės gyvenvietę ir per ją einantį strategiškai svarbų plentą, jungiantį Debalcevę su Artemivsko miestu.
„Visos pasakos apie Lohvynovės kontrolę lieka pasakomis – moliūgas nevirto karieta. Trasos Debalcevė-Artemivskas mes nekontroliuojame būtent dėl Lohvynovės“, – sakė jis.
Pasak S.Semenčenkos, kitus kelius kontroliuoja Kijevo vyriausybės pajėgos.
„Kitus kelius tvirtai gina Nacionalinė gvardija, „Donbas“ ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų daliniai“, – sakoma jo pranešime, paskelbtame socialiniame tinkle „Facebook“.
Bataliono vadas pridūrė, kad „priešas mėgina atkirsti tuos kelius ir sutrukdyti dalinių atsitraukimui“, kuris vykdomas dengiant Kijevo pajėgų artilerijai.
„Pradėjo dirbti mūsų artilerija, kuri neleidžia priešui susitelkti į smogiamąsias grupes, slopina jo ugnies taškus“, – aiškino S.Semenčenka iir pridūrė, kad pajėgų atitraukimą dengia „haubica, (salvinės raketų ugnies sistemos), „Grad“ ir „Uragan“, minosvaidžiai, tankai“.
Reikalavo griežtos reakcijos
Prieš tai Ukrainos prezidentas P.Porošenka dėl besitęsiančių mūšių šalies rytuose pareikalavo „ryžtingos“ Vakarų reakcijos, praneša agentūra AFP.
Prorusiškų sukilėlių vykdomas strategiškai svarbaus Debalcevės miesto puolimas yra „ciniška ataka prieš Minsko susitarimą“, pareiškė P.Porošenka antradienį po pokalbio telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel.
„Pasaulis turi sustabdyti agresorių“, – kalbėjo prezidentas ir reikalavo Vakarų sąjungininkių „ryžtingos reakcijos į klastingus sukilėlių ir Rusijos veiksmus“.
Nepaisydami nuo sekmadienio galiojančių paliaubų, prorusiški separatistai antradienį pirmą karą įsiveržė į Debalcevę. Jie gatvių mūšiuose susikovė su vyriausybinių pajėgų kariais ir, jų pačių duomenimis, užėmė 80 proc. miesto teritorijos.
Ukrainos kariuomenė pripažino, kad separatistai kontroliuoja didelę miesto dalį ir yra apsupę virtinę karinių dalinių.
Savo ruožtu separatistus palaikanti žiniasklaida skelbia, kad Ukrainos kariai ne traukiasi, o masiškai pasiduoda.
Smerkia paliaubų Ukrainoje pažeidimus
JAV viceprezidentas Joe Bidenas antradienį pasmerkė prorusiškus separatistus ir Rusijos pajėgas dėl prieš tris dienas įsigaliojusių paliaubų pažeidimų Ukrainos rytuose ir perspėjo, kad Rusijai gresia griežtesnės pasekmės už jos veiksmus.
J.Bidenas „griežtai smerkia paliaubų pažeidimą, už kurį atsakingos separatistų pajėgos, veikiančios išvien su Rusijos pajėgomis Debalcevės mieste ir jo apylinkėse“, sakoma Baltųjų rūmų pareiškime, paskelbtame po viceprezidento pokalbio su Ukrainos prezidentu P.Porošenka.
Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Ukrainos lyderiai praėjusią savaitę po įtempto derybų maratono Baltarusijos sostinėje pasirašė susitarimą, turėjusį nutraukti susirėmimus tarp Kijevo vyriausybės pajėgų ir prorusiškų sukilėlių.
Tačiau separatistai antradienį šturmavo strategiškai svarbų Debalcevės miestą – svarbią geležinkelio jungtį tarp jų kontroliuojamų Donecko ir Luhansko miestų – pažeisdami paliaubų susitarimą.
„Jeigu Rusija toliau pažeidinės Minsko susitarimus, įskaitant naujausią susitarimą, pasirašytą vasario 12 dieną, kaina Rusijai didės“, – sakoma Baltųjų rūmų paskelbtame pareiškime.
J.Bidenas ir P.Porošenka nurodė, kad paliaubų pažeidimus patvirtino Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Specialioji stebėsenos misija.
„Viceprezidentas taip pat griežtai pasmerkė Rusiją ir separatistus dėl to, kad ESBO stebėtojams neleidžiama patekti į Delbacevę, o tai leidžia separatistams nevaržomai tęsti atakas“, – pabrėžė Baltieji rūmai.
P.Porošenka, kalbėdamasis telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, pažymėjo, kad puolimas Debalcevėje yra „ciniška ataka“, nukreipta prieš praėjusią savaitę sudarytą paliaubų susitarimą.
Kanada paskelbė naujas sankcijas
Kanada antradienį įvedė naujas sankcijas Maskvai ir jos politikos šalininkams, tarp jų Rusijos valstybinei naftos milžinei „Rosneft“, o apie šį sprendimą buvo paskelbta, kai Ukrainos rytuose įsitvirtinę prorusiški separatistai, nepaisydami paliaubų, šturmavo vieną strategiškai svarbų miestą.
Otava prieš du mėnesius ėmėsi priemonių prieš Rusijos interesus gyvybiškai svarbiuose naftos ir dujų sektoriuose, o šįkart nusitaikė į šalies ekonomikos flagmanę „Rosneft“.
Naujos ekonominės sankcijos ir draudimas išduoti vizas bus taikomas 37 Rusijos ir Ukrainos piliečiams, taip pat 17-ai Rusijos ir Ukrainos juridinių subjektų, įskaitant „Rosneft“ ir separatistų judėjimą „Novorossija“ (Naujoji Rusija).
Sankcijų taikiniu tapo ir Sergejus Čemezovas, artimas prezidento Vladimiro Putino bendražygis nuo darbo KGB Dresdeno skyriuje laikų, kuris yra valstybinės korporacijos „Rostech“, užsiimančios civilinės bei karinės paskirties produkcijos gamyba ir eksportu, generalinis direktorius.
Kanados vyriausybės tinklalapyje paskelbtame pranešime nurodoma, kad šalis taip pat taikys sankcijas Rusijos gynybos ministro pavaduotojui Anatolijui Antonovui, Rusijos ginkluotųjų pajėgų Generalinio štabo viršininko pavaduotojui Andrejui Kartapolovui, Rusijos karinių jūrų pajėgų kontradmirolams Aleksandrui Nosatovui ir Valerijui Kulikovui, Kremliaus propagandistu laikomam žurnalistui Dmitrijui Kiseliovui, įstatymų leidėjui ir dainininkui Josifui Kobzonui, parlamento nariui Valerijui Raškinui, Kremliaus politiką palaikančio baikerių klubo „Nočnye Volki“ („Naktiniai vilkai“) vadovui Aleksandrui Zaldostanovui, pravarde Chirurgas, generolui majorui Aleksejui Naumecui ir generolui leitenantui Igoriui Turčeniukui.
Be to, Otavos sankcijų taikiniais tapo prorusiškų separatistų paskelbtų Donecko ir Luhansko „liaudies respublikų“ administracijos bei jų ginkluotų dalinių lyderiai. Tarp jų paminėtas dalinio „Sparta“ vadas Arsenijus Pavlovas, slapyvardžiu „Motorola“, dalinio „Somalis“ vadas Michailas Tolstych, slapyvardžiu „Givis“, Luhansko vyriausiasis derybininkas Vladyslavas Deineha, Luhansko „gynybos ministras“ Olegas Bugrovas, Donecko kovotojų štabo vado pavaduotojas Eduardas Basurinas, Luhansko „sveikatos apsaugos ministrė“ Larisa Airapetian, „švietimo ministrė“ Lesia Lapteva, centrinės rinkimų komisijos vadovas Sergejus Koziakovas, Donecko „švietimo ministras“ Igoris Kostenokas, batalionai „Oplot“ ir „Zarya“ bei kiti subjektai.
„Mūsų vyriausybė lieka ištikima savo įsipareigojimams palaikyti Ukrainos žmones, tęsiantis (Rusijos prezidento Vladimiro) Putino režimo karinei agresijai, kuri nusinešė jau per 5,3 tūkst. žmonių gyvybių“, – sakė Kanados premjeras Stephenas Harperis.
„Kanados pozicija lieka aiški: pripažįstame Ukrainos suverenumą ir teritorinį vientisumą ir niekada nepripažinsime neteisėtos Rusijos okupacijos jokioje tos šalies dalyje“, – pridūrė jis.
Šis žingsnis buvo žengtas Otavai derinant veiksmus su Europos Sąjunga ir Jungtinėmis Valstijomis, kurios taip pat taiko sankcijas Maskvai už jos karinę pagalbą separatistams Rytų Ukrainoje.
Ukraina antradienį paragino Vakarų šalis imtis „griežtų“ priemonių prieš Maskvą, kai separatistai atakavo Debalcevės miestą – svarbią geležinkelio jungtį – pažeisdami sekmadienį įsigaliojusias paliaubas.
„Kolektyvinės sankcijos, iki šiol paskelbtos Kanados ir jos partnerių, daro realų ekonominį spaudimą Putino režimui ir jo kolaborantams, – sakė S.Harperis. – Kaina Rusijai toliau didės, jeigu ji toliau eskaluos tą konfliktą ir neleis jo taikiai išspręsti.“
Išplėstas asmenų ir subjektų, kuriems taikomos Europos Sąjungos sankcijos, sąrašas buvo paskelbtas pirmadienį. Į jį yra įtraukti 151 Rusijos ir Ukrainos pilietis bei 37 juridiniai subjektai.
