Praėjusią savaitę Minsko saugumo konferencijoje pagrindinis Rusijos užsienio reikalų strategas dosniai komentarais nesižarstė. Paklaustas, kaip einasi derybos, S.Lavrovas jiems numetė lakonišką „super“. Paprašytas patikslinti, jis tik šyptelėjo: „geriau nei super“. Taip suerzindamas žiniasklaidą ir visus, kurie ištisą naktį laukė naujienų apie derybas.
O štai Miuncheno saugumo konferencijoje vasario 7 d. jis buvo išjuoktas dėl savo kaltinimų JAV už paramą karinėms atakoms prieš „beginklius ukrainiečius“ ir valdžios nuvertimo Kijeve organizavimą. Tačiau publika labiausiai juokėsi tuomet, kai S.Lavrovas Krymo aneksiją ir jį lydėjusį referendumą pavadino sėkmingo tarptautinės teisės normų veikimo pavyzdžiu.
Tokie pareiškimai iš Rusijos užsienio reikalų ministerijos vadovo jau nestebina. Vis dėlto kai kurie ekspertai jo įtaką laiko mažesne, nei gali pasirodyti.
Rusijos užsienio reikalų ekspertas Londone Bobo Lo teigia, kad S.Lavrovas Rusijos vyriausybėje yra laikomas autsaideriu ir nepriklauso Vladimiro Putino artimiausiam ratui.
„Jis yra kietas, patikimas ir gabus derybininkas, tačiau griežtėjanti Rusijos užsienio politika su juo neturi daug bendro. Nors jis atlieka savo darbą, užsienio politika šiais laikais yra susieta su vienu asmeniu, sėdinčiu Kremliuje. Todėl kai norima ką nors kaltinti, ne visada pirmiausia reikia kaltinti jį“, – apie S.Lavrovą sako tyrimų centro atstovas.
Siutina kolegas
Pabaigęs Maskvos valstybinį tarptautinių santykių institutą, S.Lavrovas aštuntajame dešimtmetyje buvo išsiųstas dirbti į Šri Lanką. Mokėdamas tris užsienio kalbas – anglų, prancūzų ir Šri Lankoje dominuojančią sinhalų – jis greitai kopė diplomatinės karjeros laiptais.
Iki 2004 m., kol gavo kvietimą vadovauti Rusijos užsienio reikalų ministerijai, S.Lavrovas dešimt metų atstovavo Rusijai Jungtinėse Tautose.
Kai S.Lavrovas tapo užsienio reikalų ministru, darbo santykiai tarp jo ir kolegų iš JAV dažniausiai svyruodavo nuo lengvos pajuokos iki absoliutaus šaltumo. Jo komentarai įsiutino visus keturis JAV valstybės sekretorius, su kuriais jam teko dirbti.
Vis dėlto teigiama, kad dabartinis jo kolega Johnas Kerry su S.Lavrovu sugeba rasti bendrą kalbą per savo pomėgį ledo rituliui.
Poetiška ruso siela
Gyvi atsiliepimai apie ministrą pabrėžia jo dominuojančią išvaizdą – aukštą ūgį ir atletišką stotą. Tačiau tokį jo paveikslą sušvelnina kita jo pusė – pomėgis groti gitara ir rašyti eilėraščius.
Rusijos literatūros žurnalas „Rusiškas pionierius“ šio mėnesio pradžioje išspausdino tris S.Lavrovo eilėraščius, parašytus 1989–1996 metais, kai jis tik pirmą kartą pradėjo darbą Niujorke.
Eilėraščiuose dominuoja emigracijos temos, JAV vaizdai ir Rusijos ilgesys. 1989 metų eilėraštis, pavadintas „Kad kelias nedulkėtų“, pasakoja apie išvykimą iš tėvynės „lyg nebebūtų kelio atgal“.
„Vežikas suka į Manhateną botagu ragindamas arklius“, – rašo S.Lavrovas. Eilėraštis baigiasi dviprasmišku tostu: „Už mūsų silpnybes. Už Rusiją. Už mūsų likimą ir mūsų ribas.“
Kovotojas dėl teisės rūkyti
Su juo dirbę diplomatai pasakoja apie S.Lavrovo silpnybę itališkiems kostiumams ir škotiškam viskiui. Tačiau daugiausia pasakojama apie jo pomėgį rūkyti.
JT sekretoriui Kofi Annanui 2003 metais pabandžius uždrausti rūkyti šios organizacijos būstinėje Niujorke, S.Lavrovas šį draudimą tiesiog ignoravo.
„Draudimas rūkyti yra neteisingas iš principo. Generalinis sekretorius yra tik pasamdytas vadybininkas, galintis skelbti nurodymus savo pavaldiniams, bet ne diplomatinių misijų dalyviams. Pastatas priklauso visoms Jungtinių Tautų narėms“, – tuomet piktinosi jis.
Už šį atkaklų pomėgį S.Lavrovas Airijoje vos negavo 3 tūkst. eurų baudos. Šią istoriją rusas pasakojo Airijos žurnalistams, pasiskundusiems, kad už Rusijos vizą jiems tekdavo mokėti po 130 eurų.
Dukra, nemokanti rusiškai
Diplomato vienintelė dukra Jekaterina gimė ir užaugo Niujorke, kai jis dirbo Rusijos ambasadoriumi Jungtinėse Tautose. 2004 metais S.Lavrovui su žmona grįžus į Maskvą mergina liko JAV ir tęsė studijas Kolumbijos universitete.
Tačiau praėjusių metų rugsėjo mėnesį, kaip teigiama, rusų kalbą primiršusiai Jekaterinai buvo liepta grįžti į Rusiją, nes, stiprėjant įtampai tarp šalių, Rusijos ministro atžalai JAV nebesaugu.
Rusų žiniasklaida 2008 metais lengvai pasityčiojo iš jos vestuvių, kurias pavadino „neskoningomis“.
„Jekaterina Lavrova ištekėjo už Aleksandro Vinokurovo, vaistų pramonės magnato sūnaus. Kaip galima buvo tikėtis, šventė buvo tikrai neskoninga – joje dainavo Valerijus Leontjevas, o keliaraištį J.Lavrova numetė skambant J.Cockerio „You Can Leave Your Hat On“, – rašė „The Moscow Times“.
Parengė Justė Adakauskaitė
