Skandalingą sprendimą Vokietijos vyriausybės atstovas aiškino tuo, kad dabar esą nėra galimybės per artimiausius metus įvykdyti Lietuvos užsakymą, mat pirmenybė teikiama Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms.
Lietuva šarvuočių įsigijimo klausimą esą norėjo spręsti tiesiogiai, vyriausybiniu lygiu, o ne per šarvuočių gamintoją – bendrovę „Krauss-Maffei Wegmann“. Tokio susitarimo esmė būtų geresnės sutarties sąlygos ir, svarbiausia, greitesnis pristatymas, mat Lietuva tokių šarvuočių norėtų įsigyti kaip galima greičiau.
Tačiau šaltinių teigimu, sąmyšį sukėlęs „Welt am Sontag“ straipsnis yra netikslus, mat Lietuva iš Vokietijos neprašė įsigyti šarvuočių, mat šiuo metu Lietuvoje vis dar vyksta konkursas, kuriame dalyvauja dešimt bendrovių. Lietuva prašė tik savaeigių haubicų PzH 2000.
J.Olekas: „Tai gali būti provokacija“
Sekmadienį Vokietijos žiniasklaidos paskelbta informacija apie tai, jog Vokietija neparduos Lietuvai šarvuotų pėstininkų kovos mašinų „Boxer“, gali būtų provokacija siekiant sumenkinti gerus Vokietijos ir Lietuvos santykius, sako krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
„Galima manyti, kad čia paslėpta tam tikra provokacija. (...) Pirmas jausmas, kuris ateina sužinojus tokią žinią – kad kažkas yra negerai santykiuose tarp Lietuvos ir Vokietijos“, – LRT radijui sakė ministras.
Jis tikino neatmetantis, kad tai gali būti ir Rusijos inspiruoti kurstymai.
„Neatmesčiau, nes gyvename tokiame informaciniame kare, kad čia gali būti vienas iš elementų, nors laikraštis yra ir solidus, bet visko pasitaiko“, – sakė J.Olekas.
Leidinio „Welt am Sonntag“ straipsnyje teigiama, kad Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, esą artimiausiais metais šalis neparduos Lietuvai pėstininkų kovos mašinų, kurias parduoti anksčiau siūlė bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“. Ministerija nurodo, kad gaminant naujus šarvuočius prioritetas bus teikiamas Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Straipsnyje taip pat teigiama, kad Lietuva planavo įsigyti „dviženklį skaičių“ kovos mašinų ir sėkmingų derybų atveju sandėris būtų vykdomas ne tarp Lietuvos ir šarvuočių gamintojo, tačiau tarp abiejų šalių vyriausybių, siekiant išvengti sudėtingų procedūrų.
„Noriu pakartoti, kad mūsų geri santykiai, tarp NATO partnerių – Lietuvos ir Vokietijos – jie yra. Mes laukiame Vokietijos karių atvykstančių į pratybas pas mus, ko gero, su tais pačiais „Boxer'iais“ ilgesniam bendram pasiruošimui su Lietuvos kariais. Ir tokio straipsnio išmetimas sėja galbūt tam tikrą nežinią“, – pridūrė Krašto apsaugos ministerijos vadovas.
J.Olekas BNS patvirtino, jog prieš savaitę buvo susitikęs su Vokietijos Gynybos ministerijos sekretoriumi, kuris jokios informacijos apie galimą bendrovės pasiūlymo atšaukimą nepateikė.
Tik vienas iš potencialių tiekėjų
Ministras, taip pat ir Pėstininkų kovos mašinų projekto vadovas pulkininkas Romualdas Petkevičius nurodė, jog bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ yra tik viena iš dešimties potencialių tiekėjų, kurie šiuo metu Lietuvai siūlo įsigyti savo šarvuočius, o dėl jų įsigijimo Lietuva nesideda nei su Vokietijos vyriausybe, nei su minėta bendrove.
R.Petkevičiaus teigimu, ministerija ketina atrinkti geriausius pasiūlymus kovo pabaigoje – tuomet gamintojai bus kviečiami atvežti savo techniką į Lietuvą praktiniams bandymams. Iš viso ketinama įsigyti apie šimtą šarvuotų pėstininkų kovos mašinų.
Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą – be planuojamų pėstininkų kovos mašinų bei artilerijos sistemų įsigijimo, Lietuva jau papildomai įsigijo priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečiami poligonai.
Lietuvos kariuomenė gynybinius pajėgumus siekia sparčiau vystyti reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus regione ir karą Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Kremliaus remiamais separatistais.
Vokietijos įmonei „Krauss-Maffei Wegmann“ oficialiai atsiėmus pasiūlymą parduoti Lietuvai šarvuotas pėstininkų kovos mašinas, bus renkamasi iš dar devynių turimų pasiūlymų.
Vokietijos žiniasklaidai sekmadienį paskelbus, jog Vokietija atsisako parduoti Lietuvai šarvuočius „Boxer“, ministras Juozas Olekas BNS sakė, kad ministerija kol kas neturi oficialios informacijos apie tokį Vokiečių bendrovės atsisakymą parduoti ginkluotę.
„Kol kas turime kompanijos pateiktą prašymą parduoti tą ginkluotę. Mes svarstymų, ar pirksime būtent tą ginkluotę, kol kas nesame atlikę. Tai jei ji nebus pateikta, bus pateiktos kitos devynios, rinksimės iš devynių. Nežinau, jei ji būtų, ar mes ją rinktumėmės, nes kol kas galutinio sprendimo nesame priėmę“, – BNS sakė J.Olekas.
„Mes tikrai turėsime gerų pasirinkimų, tai tikrai nėra vieninteliai, iš ko mes renkamės“, – pridūrė ministras.
Sprendimus priims dar šiemet
Kaip skelbia vokiečių sekmadieninis leidinys „Welt am Sonntag“, Vokietijos gynybos ministerija pareiškė, jog artimiausiais metais šalis neparduos Lietuvai šarvuočių. Ministerija nurodo, kad gaminant naujus šarvuočius prioritetas bus teikiamas Vokietijos ginkluotosioms pajėgoms. Straipsnyje taip pat nurodoma, kad Lietuva planavo įsigyti „dviženklį skaičių“ kovos mašino ir sėkmingų derybų atveju sandėris būtų buvęs vykdomas ne tarp Lietuvos ir šarvuočių gamintojo, tačiau tarp abiejų šalių vyriausybių, siekiant išvengti sudėtingų procedūrų.
Tačiau J.Olekas BNS tvirtino, kad Lietuva su Vokietijos gynybos ministerija tiesiogiai iki šiol derėjosi tik dėl galimo artilerijos sistemų, t.y. šarvuotų haubicų (PzH) 2000 įsigijimo ir artimiausiu metu laukia oficialaus atsakymo. Tuo metu savo pasiūlymą dėl šarvuočių Lietuvai kartu su dar devyniais gamintojais esą yra pateikusi pati Vokietijos bendrovė tiesiogiai.
„Mes nekalbame apie „Boxer“ pirkimą apskritai, prašymų pirkti „Boxer“ mes niekam nepateikėme – mes ieškome pėstininkų kovos mašinų, ir iš pasiūlymų išsirinksime, ką pirkti. (...) Kol kas mes kalbėjome tik apie kompanijas, esame paprašę gamintojų, kad jie atsiųstų pasiūlymus. Gal galėtų vykti sandoris (ir tarpvyriausybiniu lygmeniu), bet apie tai kol kas nieko nebuvo šnekėta“, – sakė jis.
Ministras sakė, kad galutiniai sprendimai įsigijant šarvuočius bus priimti „dar šiemet“.
Lietuva šiemet trečdaliu padidino gynybos biudžetą – be planuojamų pėstininkų kovos mašinų bei artilerijos sistemų įsigijimo, Lietuva jau papildomai įsigijo priešlėktuvinės ir prieštankinės ginkluotės, plečiami poligonai.
Lietuvos kariuomenė gynybinius pajėgumus siekia sparčiau vystyti reaguodama į agresyvius Rusijos veiksmus regione ir karą Rytų Ukrainoje, kur vyriausybės pajėgos kovoja su Kremliaus remiamais separatistais.
Ekspertas: „Audra stiklinėje“
Gynybos ekspertas Aleksandras Matonis portalui lrytas.lt teigė, kad vokiečių leidinio straipsnis tėra audra stiklinėje.
„Klasikinė propagandos operacija per žiniasklaidą. Kažkas sakė, kad kažkas sakė, ir visa tai kažkas pakomentavo. Pirmiausia, Lietuva niekada neketino iš Vokietijos vyriausybinių lygiu įsigyti šarvuočių „Boxer“. Tai neįmanoma dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, Vokietija pati perginkluoja savo kariuomenę „Boxeriais“, užsakė jų apie tūkstantį iš koncerno KMW. Todėl Vokietijos vyriausybė neturi jokio pertekliaus, kurį galėtų parduoti. Antra, Lietuva nei oficialiai, nei neoficialiai kol kas neprašė parduoti „Boxer“, nes nėra priimta jokio sprendimo nei dėl „Boxer“, nei dėl kitų pretendentų. Nėra priimta sprendimo apskritai dėl pėstininkų kovinių mašinų pirkimo“.
Toks projektas numatytas KAM ginkluotės pirkimo planuose, vyksta pirkimo apklausa, tačiau jokių sprendimų nėra. Kovo pradžioje Prezidentės vadovaujama Valstybės gynimo taryba nuspręs, ar pėstininkų kovinės mašinos bus perkamos. Trečia, „Boxer“ šioje situacijoje – vienas rimčiausių pretendentų, todėl tai erzina visą likusią gynybos rinką, ypač tas įmones, kurios jau bando įvairiais korupciniais būdais suformuoti Lietuvos palankų požiūrį į jų produkciją.
Apie suomių-lenkų įtartiną schemą rašiau dar pernai vasarą. Dabar negeras kvapas sklinda iš prancūzų pusės. Ketvirta, Rusijai, kuriai bet kokie Lietuvos gynybos pajėgumai, išskyrus laivus ir šarvuotus sunkvežimius, yra gerklė ašakoje, labai pravartu pakurstyti Europos spaudoje visą šią aistrą. Kas tikriausia ir padaryta“, – teigė A.Matonis.
Kritikuoja sprendimą
Tariamą Vokietijos vyriausybės sprendimą suskubo kritikuoti šalies politikai. Netgi socialdemokratai. Šios partijos atstovas Raineris Arnoldas teigė, kad Vokietija turi interesų, jog Baltijos šalys kaip NATO narės stiprintų savo saugumą.
„Taip, yra Vokietijos, NATO ir Rusijos sutartis dėl reikšmingų pajėgumų Rytų Europoje. Tačiau savo partneriams turėtume padėti viskuo, kuo tik galime“, – pažymėjo R.Arnoldas.
Jam pritarė Vokietijos krikščionių demokratų sąjungos atstovas Florianas Hahnas.
„Šioje situacijoje viskas aišku: turime remti savo NATO ir ES partneres Baltijos regione kuo labiau. Tai pasakytina ir apie tokius projektus kaip šarvuočių „Boxer“ įsigijimas“, – sakė politikas.
Vokietija yra nesyk parėmusi Lietuvą gynybos srityje. Vokiečių naikintuvai daugiausia iš visų NATO šalių dalyvavo Aljanso oro policijos misijoje, kuri iki pernai buvo vykdoma tik iš Zoknių.
Tiesa, su vokiečių naikintuvais Lietuvoje siejamas ir incidentas, kai 2005 metais vienas Rusijos naikintuvas buvo įskridęs į Lietuvos oro erdvę ir sudužo mūsų šalies teritorijoje, o NATO oro policijos misiją vykdantys vokiečių naikintuvai net 20 minučių dėl tuomet galiojusių sudėtingesnių biurokratinių procedūrų negavo leidimo kilti.
Beje, tinklalapis defence24.pl skelbia, kad vasarą į Lietuvą turėtų atvykti apie 500 Vokietijos karių, kurie bus laikinai dislokuoti ir dalyvaus pratybose.
Vokiečių prašė artilerijos
Šiuo metu Lietuva turi apie 300 iš Vokietijos perimtų amerikietiškų šarvuočių M113, kurie šiuolaikiniame kare ilgai neišsilaikytų.
Pernai Lietuva apsisprendė pirkti naujus šarvuočius už kelis šimtus milijonų eurų. Nauji šarvuočiai būtų skirti bent jau dviem batalionams, būtų geriau apsaugoti, ginkluoti bent 25 mm pabūklu.
Pasiūlymus pateikė dešimt bendrovių. Tai, kad pirmenybė galėtų būti teikiama „Boxer“ – naujausiems, labiausiai apsaugotiems ir realiomis karo sąlygomis išbandytiems šarvuočiams, nestebina. Mat bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ pateikė ir kitą viliojamą pasiūlymą – įsigyti savaeigių haubicų PzH2000.
Apie šių haubicų galimą įsigijimą portalas lrytas.lt paskelbė pirmasis, o šią savaitę krašto apsaugos ministras Juozas Olekas oficialiai patvirtino, kad Lietuva išreiškė pageidavimą įsigyti šios modernios toliašaudės artilerijos priemonių. Kitaip nei „Boxer“, PzH2000 Vokietija jau turi pakankamai ir Lietuvos bei, kaip skelbiama, Estijos poreikius atitinkantį vienetų skaičių galėtų parduoti.
Atsisakymas greičiausiai reikštų, kad, kaip ir šarvuočių atveju, iš esmės priimtas politinis sprendimas neerzinti Rusijos. Vokietija ir Rusija yra sutarusios nedidinti ginkluotės ir pajėgumų buvusiose Varšuvos pakto šalyse. Tiesa, pavyzdžiui, Lenkijai Vokietija už simbolinę sumą yra pardavusi apie du šimtus tankų „Leopard II“.
