Kalbėdamas Bendruomenių rūmuose, ministras pirmininkas teigė, kad Rusija siektų destabilizuoti kitas šalis, jei nesulauktų pasipriešinimo dėl Ukrainos.
„Žinoma, kai paskelbiamos sankcijos šaliai, būna trumpas skausmingas laikotarpis mūsų pačių ekonomikai, bet visada pateikiu argumentą, kad vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu Europos šalys yra priklausomos nuo taisyklėmis pagrįstomis sistemos, kurioje žmonės laikosi taisyklių“, – sakė D.Cameronas.
„Nestabilumas, kurio sulauksime, jeigu nesipriešinsime Rusijai, ilguoju laikotarpiu smarkiai pakenks mums visiems, nes tuomet pamatysime tolesnę destabilizaciją – toliau bus Moldova arba viena iš Baltijos šalių. Toks nestabilumas ir netikrumas bus bauginamas mūsų ekonomikai, keliantis grėsmę mūsų stabilumui“, – pridūrė britų premjeras.
Jo kalbos ištraukos trečiadienį paskelbtos laikraščio „The Scotsman“ interneto svetainėje.
Apie Rusijos grėsmę Baltijos šalims šį mėnesį taip pat perspėjo britų gynybos sekretorius Michaelas Fallonas ir buvęs NATO vadovas danas Andersas Fogh Rasmussenas.
„Man neramu dėl Vladimiro Putino. Man neramu dėl jo spaudimo Baltijos šalims, kaip jis bando NATO“, – britų žiniasklaidai sakė M.Fallonas.
Jo teigimu, egzistuoja „labai realus ir esamas pavojus“, kad Rusija gali panaudoti prieš Baltijos valstybes tokius pat slapto karo metodus, kuriuos, kaip yra kaltinama, ji naudoja Ukrainoje.
Buvęs NATO generalinis sekretorius A.F.Rasmussenas teigė, kad V.Putinas gali surengti hibridinę ataką prieš Baltijos šalis, kad patikrintų, ar NATO mobilizuosis prieš tokį žingsnį.
„Čia svarbiausia ne Ukraina. V.Putinas nori atkurti Rusijos anksčiau turėtą didžiosios galybės statusą“, – jis sakė „The Telegraph“.
„Yra didelė tikimybė, kad jis surengs intervenciją Baltijos šalyse, kad išmėgintų, ar veikia NATO 5-asis straipsnis“, – pridūrė A.F.Rasmussenas, turėdamas omenyje Šiaurės Atlanto sutarties straipsnį, pagrindžiantį Aljanso kolektyvinę gynybą.
Prancūzija grasina Rusijai tolimesnėmis sankcijomis
Trečiadienį Prancūzijos užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabiusas paskelbė, kad Maskva iš Europos Sąjungos (ES) sulauks daugiau sankcijų, jei prorusiški separatistai puls Mariupolį, informuoja „Reuters“.
„Rusams aiškiai pasakėme, kad, jei separatistai vykdys puldinėjimus Mariupolio kryptimi, viskas pasikeis, taip pat ir sankcijų mastas“,- dėstė ministras. Jis pažadėjo, kad šį klausimą svarstys ES ministrai.
L. Fabiusas antradienį surengė susitikimą su Rusijos, Ukrainos ir Vokietijos atstovais, jie aptarė būdus atnaujinti susitarią dėl paliaubų.
Kijevas baiminasi, kad dabar separatistai nusitaikys į Mariupolį, kur gyvena 500 tūkst. žmonių. Antradienį sukilėlių atstovai tikino, kad jie sieks kontroliuoti didelę dalį Rytų Ukrainos teritorijų, tarp jų ir Mariupolį, tačiau dėl to tarsis per derybas su Ukraina.
