Rusijos žiniasklaidos priemones užliejo tikra atleidimų banga, o likusiems darbuotojams karpomi atlyginimai. Šalies Darbo ministerija pranešė, kad bendras registruojamas nedarbas Rusijoje auga 2 proc. per savaitę greičiu.
Be to, laisvų vietų skaičius mažėja, o bendrovės vis dažniau įveda sutrumpintą darbo savaitę. Tačiau Kremliui lojali žiniasklaida gali nesibaiminti – Rusijos veiksmus liaupsinantiems žiniasklaidos atstovams žadamas ne tik išlikimas, bet ir puiki ateitis.
Ritasi atleidimų banga
Jau praėjusių metų pabaigoje tapo žinoma apie masinius atleidimus „NewsMedia“. Su daugeliu darbuotojų tiesiog nebuvo pratęstos gruodžio pabaigoje pasibaigusios darbo sutartys.
„Argumenty i fakty“ leidybos namai praėjusią savaitę atleido 28 interneto redakcijos darbuotojus. „Komersant“ leidybos namai atleidžia kito padalinio – radijo stoties – darbuotojus.
Darbuotojų skaičius apkarpomas „Rosbiznesconsulting“ ir kituose verslo leidiniuose. Šį žingsnį vadovybė aiškina skambiu planinės verslo procesų optimizacijos programos vykdymo pavadinimu.
Tokia optimizacija leidinyje „Argumenty i fakty“ prasidėjo praėjusių metų kovą ir etapais vyksta visuose leidybos namų padaliniuose.
„Izvestija“ – šių metų sausį, o „Rosijskaja gazeta“ ir „Večerniaja Moskva“ jau pernai atleido 10–12 proc. darbuotojų.
Objektyvios priežastys
Būtinumas pereiti prie griežto taupymo politikos aiškinamas objektyviomis, visame pasaulyje pastebimomis priežastimis – sumažėjusiomis pajamomis iš reklamos, o tai lemia bendrą nuostolingumą.
Rusijos komunikacijų ministro pavaduotojas Aleksejus Volinas mano, kad spausdintinės žiniasklaidos reklamų apimtis sausį sumažėjo 35 proc., o glamūrinių leidinių perkopė per 40 proc.
Atleidimų audra palietė ir stambiausius rusų piniguočius. „Komersant“, kurio kontrolinis akcijų paketas priklauso verslininkui Ališerui Usmanovui – jo turtą žurnalas „Forbes“ įvertino 18,6 milijardo dolerių (16,4 mlrd. eurų), – praėjusius metus užbaigė su daugiau kaip 30 mln. rublių (425 tūkst. eurų) nuostoliais.
Prie optimizacijos priežasčių priskiriamas ir ekonominės padėties šalyje pablogėjimas. Rusijos komunikacijų ministro pavaduotojas A.Volinas sausio viduryje pareiškė, kad dėl sudėtingos ekonominės padėties Rusijoje iki 2015 metų pabaigos gali uždaryti pusę žiniasklaidos priemonių ir dešimtys tūkstančių žurnalistų liks be darbo.
Viena priežasčių ta, kad rudenį kritus rublio kursui stipriai išaugo Rusijos leidybos verslo gamybinės išlaidos: poligrafijos pramonės šalyje faktiškai nėra, reikalingos medžiagos taip pat perkamos užsienyje už valiutą.
Be to, rusų žiniasklaidos priemonėms didelį smūgį sudavė įstatymai, draudžiantys tabako, alkoholio, taip pat ir alaus reklamą. Tuo pat metu vietos valdžios kovojo su laikraščių kioskais, o tai sumažino popierinių leidinių mažmeninės prekybos apimtį ir auditoriją.
Milijardai – paklusniesiems
Vis dėlto kai kurios žiniasklaidos priemonės gali išlikti ir gelbėjimo ratą meta Kremlius. Tiesa, finansinę paramą gali gauti tik paklusniausi.
Antai pernai Kremlius pradėjo kurti milžinišką organizaciją, kurios tikslai – rusiškos kultūros, kalbos sklaida, finansinė parama menininkams ir ypač žiniasklaidai.
Tam tikslui Kremlius išleis apie 15 milijardų rublių (213 mln. eurų). Bet vien propagandiniam kanalui „Russia Today“ 2015 m. atseikėta dar apie 400 mln. JAV dolerių (352 mln. eurų). O tai – daugiau nei Lietuvos gynybos biudžetas.
Jau praėjusių metų pabaigoje specialų pareiškimą išplatino pilietinių iniciatyvų komitetas, pareiškęs susirūpinimą dėl sustiprėjusios valstybinės valdžios organų įtakos žiniasklaidos priemonėms.
„Valstybinės žiniasklaidos priemonės, informuojančios apie įvykius vienašališkai, tampa informacijos monopolininkėmis“, – sakoma pareiškime.
Vėl paplito konfrontacijos kalba, iš sovietų praeities grįžo sąvoka „valstybinė propaganda“.
„Per pastaruosius metus nebuvo priimta nė vieno įstatymo, kuris palengvintų spaudos egzistavimą, padėtų jai tapti stipresnei ir savarankiškesnei.
Užtat naujovių, kurios riboja žurnalistą, apsunkina jo darbą, verčia paklusti neįvykdomoms, paprasčiau sakant, kvailoms, visai neprofesionalioms, beprasmiškoms taisyklėms, – nors vežimu vežk.
Tikslas aiškus: galutinai pajungti žiniasklaidą valdininko kontrolei“, – sakė Rusijos žurnalistų sąjungos sekretorius, Žurnalistų teisių gynimo komiteto vadovas Pavelas Gutiontovas.
