Pagal Maskvoje rašomą scenarijų pernykščiai įvykiai Ukrainoje buvo Vakarų surengtas perversmas siekiant išplėsti įtaką posovietinėje erdvėje. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sykį n pavadino Ukrainos kariuomenę „NATO svetimšalių legionu“.
Ukrainos žmonės, Europos Sąjunga ir JAV savo ruožtu tvirtina, kad visuomenė sukilo prieš nežabojamą korupciją ir buvusio prezidento Viktoro Janukovyčiaus režimo prorusiškumą. Vakarai taip pat pažymi, kad karą Donbase sukėlė Rusijos įvykdyta Krymo aneksija ir įsiveržimas į Rytų Ukrainą.
Žinoma, Kinijos diplomatas, kalbėdamasis su Kinijos valstybine naujienų agentūra „Xinhua“, stengėsi būti atsargus. Jis pabrėžė, kad revoliucija Ukrainoje iš pradžių buvo vietinis įvykis, bet dabar jau peržengė sienas.
„Ukrainoje krizėje prasidėjo ir dėl vidinių, ir dėl išorinių priežasčių. Dabar tai jau nebėra vidaus priblema. Jei nebūtų kišimosi iš užsienio, ukrainiečių problemos nebūtų virtusios rimta krize, kokia dabar yra“, – kalbėjo Qu Xing'as.
Kaip ir nieko baisaus – panašiai kalba ir Vakarų šalių diplomatai. Tačiau kitos Qu Xing'o pastabos artimesnės Kremliaus linijai. Esą Kinijai kelia nerimą naujosios Ukrainos valdžios provakarietiškumas.
„Rusija pagrįstai susirūpinusi. Vakarai turėtų atsižvelgti į Rusijos nuogąstavimus dėl saugumo“, – svarstė ambasadorius.
Tiesa, kai Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Vitalijus Čiurkinas Saugumo Taryboje pareiškė, kad Vakarai stengiasi iškraipyti antrojo Minsko susitarimo dėl paliaubų punktus, Qu Xing'as irgi abejojo Vakarų nuoširdumu.
Esą vakariečiams manipuliuoti susitarimu leidžia faktas, kad derybose Minske dalyvavo Prancūzija ir Vokietija, bet ne JAV.
„Nors susitarimas dėl paliaubų pasiektas, įmanoma, kad Vakarų šalys pakeis sprendimus dėl ateities, nes diskusijose nedalyvavo Jungtinės Valstijos“, – anksčiau teigė Qu Xing'as.
Tokie ambasadoriaus pareiškimai – naujovė Kinijos diplomatinėje retorikoje. Pekinas dažniausiai stengiasi nekomentuoti krizių, kurios su Kinija nesusijusios.
Antai pernai kovą Kinija susilaikė, kai JT Saugumo Taryba balsavo už Krymo prijungimo prie Rusijos nepripažinimą. Pekinas apskritai dažniausiai pareiškia, kad siekia taikaus ir diplomatinio vienos ar kitos krizės sprendimo.
Tad kaip vertinti naujausius Qu Xing'o pareiškimus? Manoma, jog Rusija tokią nežymiai pasikeitusią retoriką priims kaip Pekino Maskvai siunčiamą signalą, kad Kremlius nėra izoliuotas.
Tuo pat metu analitikai pastebi, kad Kinijai knieti pasinaudoti Rusijos ir Vakarų santykių krize. Pavyzdžiui, pernai Kinija išsiderėjo kone žemiausią įmanomą rusiškų dujų kainą.
Parengė Gintaras Radauskas
