Pasirodo, kad daugybė šių darbininkų yra išnaudojami ir Katare, kur aktyviai rengiamasi 2022 metų pasaulio futbolo čempionatui.
Darbininkai ten be atvangos pluša atšiauriomis oro sąlygomis už minimalų atlygį – jeigu jį iš viso gauna.
Jungtinių Tautų duomenimis, šiuo metu daugiau nei 20 tūkst. Šiaurės Korėjos piliečių vargsta sekinančiuose darbuose už šalies ribų.
Vis dėlto tikrasis darbininkų skaičius nežinomas. Seule įsikūrusi žmogaus teisių apsaugos grupė „NK Watch" teigia, kad 40 pasaulio valstybių dirba per 100 tūkst. atvykėlių iš Šiaurės Korėjos. Šie darbininkai esą kasmet savo šalies sostinei Pchenjanui uždirba apie 3 mlrd. dolerių (2,8 mlrd. eurų).
Dirba lyg tremtiniai
Vienas tokių darbininkų – Kimas. Prieš trylika metų vyriškis neapsikentęs pabėgo iš vergystės Rusijoje. Ten Kimas dirbo miškininkystės kompanijoje šalies rytuose esančiame Tyndos mieste. Darbininkus kiaurą parą vertė rūšiuoti medieną.
„Mes privalėjome dirbti net tada, kai geldavo 60 laipsnių šaltis. Darbas vargino fiziškai ir morališkai“, – skaudžia patirtimi dalijosi Kimas.
Fabrike nuolat plušėjo per du tūkstančius Šiaurės Korėjos darbininkų. Vyrai nepailsdami dirbdavo net 16–20 valandų per parą. Atsipūsti jie galėdavo tik Naujųjų metų dieną.
Negana to, gyvenimo sąlygos taip pat buvo nežmoniškos. Vyrai po šešis gyveno susispaudę statybininkų vagonėliuose. Su atšiauriu Sibiro klimatu jie kovojo be šildymo ir vandentiekio.
Apgavo ir išnaudojo
Vyras pasakojo, kad į šią vergiją jį atviliojo 130 dolerių (122 eurų) atlyginimas, kurį valstybė žadėjo už darbą Rusijoje. Pasak Kimo, Šiaurės Korėjoje jis nesugebėjo išmaitinti savo šeimos, tad toks uždarbis atrodė kaip tikras išsigelbėjimas.
Tokia suma už kasdienį alinantį darbą išsivysčiusių šalių gyventojams atrodytų absurdiška, tačiau ir šių pinigų Kimas negavo. Beveik 95 procentai jo uždarbio atitekdavo valstybei. Šiaurės Korėja tokiu būdu apgaudinėja ir išnaudoja savo darbininkus, kad įgytų užsienio valiutos.
Galiausiai Kimas nebegalėjo kęsti tokio gyvenimo ir ryžosi pabėgti. Jis susitaupė traukinio bilietui ir pasitaikius pirmai progai paspruko. Tuomet bėglys pradėjo dirbti statybininku Rusijoje.
Praėjus vienuolikai metų vyriškis išdrįso sugrįžti į gimtąjį Korėjos pusiasalį ir apsigyveno Pietų Korėjoje.
„Sargybiniai nepranešė Šiaurės Korėjos vadovybei apie mano pabėgimą, nes juos už tai nubaustų. Dėl šios priežasties daugybė kitų pabėgimų taip pat praleidžiama pro pirštus“, – dėstė Kimas. Vyriškis pabrėžė, kad nesijaudina dėl savo saugumo. Vis dėlto ramiai užmigti neleidžia mintys apie Šiaurės Korėjoje likusių artimųjų likimą.
JT imsis tyrimo
Reikėjo sukaupti išties daug drąsos prabilti apie Šiaurės Korėjos daromus nusikaltimus. Bet Kimas ir kiti pabėgėliai gyventi baimėje nebenori, todėl savo istoriją papasakojo Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybai. Kim Jong-uno režimui jie metė labai rimtus kaltinimus.
Jungtinių Tautų specialusis pranešėjas Marzuki Darusmanas Ženevoje teigė, kad Šiaurės Korėjos vyriausybė turėtų prisiimti atsakomybę už 200 tūkst. žmonių kankinimus, nužudymus ir pagrobimus, kuriuos vykdė nuo 1950 metų.
M.Darusmanas prakalbo ir apie Šiaurės Korėjos darbininkų situaciją. Jis pripažino, kad būtina imtis veiksmų ir šią situaciją iškelti į dienos šviesą.
Parengė Eglė Tamošauskaitė
