„Atrodo, kad gana greitai žinosime preliminariais šios keistos katastrofos priežastis. Tuo metu pabandysiu paspėlioti, kas galėjo nutikti“, – dar kovo 24-osios vakarą, nepraėjus nė dienai po katastrofos, rašė Šiaulių aeroklubo vadovas bei fotografas V.Kaupelis.
20 metų pilotavimo patirtį turintis vyras, kiekvieną kartą pasirodžius pirmiesiems pranešimams apie aviakatastrofą, pabando pirmasis atspėti, kas galėjo nutikti. Ir tai galima padaryti.
„Žinoma, turėdamas labai ribotą viešai prieinamą informaciją negali nieko kategoriškai teigti, ko nors kaltinti ir sakyti, kad dideliu tikslumu atspėjai, bet atmetęs mažai tikėtinas versijas dažnai gali gana tiksliai įvertinti galimas katastrofos priežastis“, – lrytas.lt sakė V.Kaupelis.
Jis kruopščiai išanalizavo tuo metu turėtus duomenis ir vieną po kitos atmetė bombos sprogimo, susidūrimo su kitu orlaiviu, paukščių patekimo į variklius versijas – lėktuvo nuolaužos rastos vienoje vietoje.
Lėktuvas žemėjo ne staiga, o pamažu, todėl piloto klaida taip pat atmesta. Liko daviklių gedimo versija, apie kurią daug šnekėta žiniasklaidoje. Lietuvis atmetė ir šią versiją.
Anot V.Kaupelio, šioje situacijoje lėktuvas negalėjo ir išsihermetinti – pilotai būtų elgęsi kitaip. Negalėjo sugesti ir valdymo sistemos ar varikliai – lėktuvas būtų artėjęs prie žemės kitokia trajektorija, o pilotai bent jau būtų pasiuntę nelaimės signalą.
Todėl labiausiai tikėtinomis versijomis V.Kaupelis laikė gaisrą, kai tiršti dūmai apima lėktuvą ir nėra kada kalbėti per radiją, arba piloto savižudybę.
„Nučiuožė protas, nusprendė pabaigti reikalą, kitas pilotas išeina į tualetą (arba klasta išsiunčiamas ko nors pažiūrėti gale), užsirakino. Beprotiška, bet jau yra lygiai taip buvę Azijoje“, – teigė V.Kaupelis.
Visą pokalbį su V.Kaupeliu skaitykite penktadienio dienraštyje „Lietuvos rytas“.
