Per vieną diplomatinį susitikimą, kuriame dalyvavo Rusijos ir JAV pareigūnai, Maskva pagrasino imtis „viso spektro atsakomųjų veiksmų – pradedant nekariniais ir baigiant branduoliniais, jei NATO atsiųs daugiau pajėgų į Lietuvą, Latviją ir Estiją“. Apie šį susitikimą informuoja ir įtakingas britų leidinys „The Times“.
Praėjusį mėnesį Vokietijoje vykusiame susitikime Rusijos atstovai grasino, kad mėginimas grąžinti Krymą Ukrainai būtų sutiktas „pasipriešinant jėga, įskaitant branduolinės jėgos panaudojimą“.
Rusijos atstovai taip pat teigė, kad, jei NATO siųs ginklus Ukrainai, tai bus vertinama kaip „tolesnis NATO brovimasis prie Rusijos sienos, ir Rusijos žmonės reikalaus ryžtingo atsako“.
Maskvos delegacija teigė, kad sąlygos, kokios buvo Ukrainoje ir privertė Rusiją ten imtis veiksmų, yra ir Baltijos šalyse – jose gyvena didelis skaičius žmonių, kurie laiko save etniniais rusais. Būtent tai Rusija kalbėjo aneksuodama Krymą – esą reikia apginti rusakalbių teises.
Amerikiečiai, vertindami susitikimą, teigė, kad Rusijos veiksmų Baltijos regione atveju būtų sunku įrodyti, kad destabilizuojančios atakos yra vykdomos Rusijos.
„Maskva naudotų kitus metodus, o ne įvestų karius ir sunkiąją ginkluotę, – rašoma amerikiečių pranešime po susitikimo. – Rusija tikėtųsi lėtai privilioti rusakalbių populiaciją į savo pusę, taip nesuteikdama NATO aljansui preteksto įsikišti.“
Jei NATO vis tiek atsakytų atsiųsdami karinių pajėgų, toks žingsnis būtų greitai paskelbtas kaip „potenciali agresija prieš rusakalbių bendruomenes Baltijos šalyse“, o tai, amerikiečių manymu, sukurtų dar pavojingesnę situaciją, nei buvo Ukrainoje.
Tokius kaltinimus neigia
Tuo tarpu Rusijos prezidento
Vladimiro Putino atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį paneigė
Britanijos žiniasklaidos pranešimus, esą Maskva grasino panaudoti
branduolines pajėgas tuo atveju, jeigu būtų mėginama grąžinti
Ukrainai Rusijos aneksuotą Krymą arba būtų stiprinamos NATO
pajėgos Baltijos šalyse.
„Tai besitęsiančios isterijos dėl mūsų šalies
demonizacijos klasikinis pavyzdys. Faktiškai patys įaudrina padėtį
informaciniame plane – netgi nesiremdami jokia konkrečia
informacija – o vėliau patys bijo to, ką parašė“, –
D.Peskovas sakė žurnalistams.
Jis pridūrė, kad „tokių publikacijų negalima rimtai
vertinti“.
D.Peskovas pabrėžė, kad Rusija niekada negrasino panaudoti
branduolinių ginklų dėl įvykių Kryme ir kad apie tai rašantys
nepasivargino susipažinti su pirminiu šaltiniu – V.Putino
pasisakymu neseniai valstybinės televizijos rodytame filme „Krymas.
Kelias į Tėvynę“.
Didžiosios Britanijos dienraščiai „The Times“ ir „The
Independent“ paskelbė straipsnius, kuriuose cituoja vieno
amerikiečio pareigūno užrašus, esą padarytus per slaptą Rusijos
ir JAV žvalgybos pareigūnų susitikimą. Remdamiesi tais
dokumentais, leidiniai tvirtina, kad Maskva „naudoja branduolinės
konfrontacijos Baltijos šalyse grėsmę, kad priverstų NATO
atsitraukti nuo Rusijos sienų“.
Parengė Jorūnė Kazlauskaitė
