Vienam iš paskutinių Vladimiro Putino kritikų – atviras kerštas

Rusijos įstatymų leidėjai, regis, nutarė, kad net vienas valdžios kritikas Valstybės Dūmoje – pernelyg didelė prabanga. Ilja Ponomariovas neteko teisinės neliečiamybės.

Iš opozicionieriaus I.Ponomariovo nuspręsta atimti teisinę neliečiamybę, kurią parlamentarams garantuoja Rusijos Federacijos konstitucija.<br>„RIA Novosti“/„Scanpix“ nuotr.
Iš opozicionieriaus I.Ponomariovo nuspręsta atimti teisinę neliečiamybę, kurią parlamentarams garantuoja Rusijos Federacijos konstitucija.<br>„RIA Novosti“/„Scanpix“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Apr 9, 2015, 8:03 AM, atnaujinta Jan 7, 2018, 6:24 AM

Gana radikalių kairiųjų pažiūrų I.Ponomariovas – vienintelis prezidento Vladimiro Putino įrankiu paverstos Valstybės Dūmos deputatas, praėjusiais metais nepritaręs Krymo aneksijai.

Tiktai jis ir dar keli drąsuoliai drįsta viešai kritikuoti V.Putino veiksmus. Todėl Valstybės Dūma, regis, nutarė atvirai keršyti – iš I.Ponomariovo beveik vienbalsiai nuspręsta atimti teisinę neliečiamybę, kurią parlamentarams garantuoja Rusijos Federacijos konstitucija.

Tai reiškia, kad šalies prokurorai dabar galės iškelti I.Ponomariovui baudžiamąją bylą ir išmesti jį iš parlamento žemųjų rūmų. Deputatas kaltinamas turto grobstymu, susijusiu su jo veikla valstybės finansuojamame technologijų fonde.

Kritikavo Krymo aneksiją

Pirmą kartą į Valstybės Dūmą Novosibirsko mieste Sibire dar 2007 m. išrinktas 39-erių I.Ponomariovas buvo vienas protestų prieš V.Putiną Maskvoje lyderių.

Kai V.Putinas grįžo į Kremlių trečiajai kadencijai, I.Ponomariovas nesiliovė aršiai jo kritikuoti. Tiesa, tuo pat metu tvirtino, kad tikisi pakeisti Rusiją iš vidaus.

Be jokios abejonės, vienas drąsiausių jo žingsnių buvo sprendimas praėjusiais metais balsuoti prieš Krymo prijungimą prie Rusijos.

Pernai kovą atvirai protestuoti daugelis valdžios kritikų bijojo, nes visuomenė masiškai rėmė pusiasalio susigrąžinimą.

Tąkart aneksijai, nors Rusija tokio žodžio ir vengia, Valstybės Dūmoje pritarė 445 deputatai, o prieš ją pasisakė vienintelis I.Ponomariovas, kuris vėliau teigė būtent to ir siekęs – kad pritarimas aneksijai nebūtų vienbalsis.

Kai prie pat Kremliaus vasario 27-ąją buvo nužudytas vienas Rusijos opozicijos lyderių Borisas Nemcovas, I.Ponomariovas tiesiai pareiškė: „Gana akivaizdu, kad kaltas šitas režimas, šita sistema.“

Šiuo metu gyvena JAV

I.Ponomariovui gresianti baudžiamoji byla susijusi su 750 tūkstančių JAV dolerių išgrobstymu iš valstybės finansuojamo Skolkovo slėnio projekto.

Projektą administruojančio technologijų fondo direktoriaus pavaduotojas Aleksejus Beltiukovas kaltinamas mokėjęs atlyginimą I.Ponomariovui, kuris yra informacinių technologijų specialistas, už paskaitas, kurios niekada nebuvo perskaitytos.

Pats parlamentaras, žinoma, neigia bet kokius kaltinimus ir tvirtina, kad ši byla yra politinė: „Dūmoje netgi neleido pasisakyti mano draugui Dmitrijui Gudkovui. Visa procedūra buvo sugalvota kažkur aukščiau.“

Tiesa, kalėjimas jam kol kas negresia, nes opozicionierius šiuo metu gyvena politinėje tremtyje JAV. Bet Rusija, regis, ir siekia, kad I.Ponomariovas namo į Rusiją negrįžtų – politikas Kalifornijoje pernai vasarą įstrigo, kai iš tėvynės jam buvo perduota, jog Maskvoje jis nelaukiamas.

Už tremtinį balsavo kolega

Radikalios Liberalų demokratų partijos lyderis Vladimiras Žirinovskis prieš balsavimą neslėpė, kad jo vadovaujama frakcija tikisi išmesti I.Ponomariovą iš Valstybės Dūmos.

„Jis visada man sukeldavo nemalonių jausmų, – iš tribūnos aiškino Kremliuje mylimas radikalas. – Į darbą jis ateidavo mūvėdamas aptrintus džinsus ir vilkėdamas megztuką. Jam čia nė nepatiko.“

Kaip ir per balsavimą dėl Krymo aneksijos, taip ir antradienį, kai buvo sprendžiamas I.Ponomariovo teisinės neliečiamybės klausimas, atsirado tiktai vienas deputatas, kuris pasisakė prieš.

„Taip, tai buvau aš, – patvirtino D.Gudkovas, kurio tėvas Genadijus 2012 m. irgi buvo išmestas iš Valstybės Dūmos. – Be to, pasinaudojau Iljos kortele, kad paspausčiau mygtuką „Susilaikau“. Aš nemanau, kad jis būtų prieštaravęs.“ („The New York Times“, „Radio Free Europe“, LR)

Įsiutino Latvijos diplomato žodžiai

Rusijos parlamentarai sukruto vienas po kito grasinti paskelbti sankcijas vienai mažiausių ES valstybių – Latvijai. Kaltas šios šalies užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius ir jo pareiškimas tinkle „Twitter“.

„Kuo labiau žiūriu į šiuolaikinę Rusiją, tuo labiau prieinu prie išvados, kad ji baigs kaip Vokietija po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų“, – dar pirmadienį „Twitter“ pasvarstė E.Rinkevičius.

Rusija reagavo tūžmingai. Federacijos Tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovas Konstantinas Kosačiovas paragino ES užsienio reikalų ministrus „laikytis atokiau“ nuo Latvijos, šiuo metu pirmininkaujančios Bendrijai, diplomatijos vadovo.

„Jeigu E.Rinkevičius neatsiims savo žodžių, pauzę bendraujant su juo turi taikyti visi rusų diplomatai – neribodami nei laiko, nei erdvės“, – pareiškė K.Kosačiovas.

Savo ruožtu Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komitetui vadovaujantis Aleksejus Puškovas paskelbė, kad Latvijai po tokių ministro pareiškimų turėtų būti taikomos sankcijos. Nuo A.Puškovo kliuvo ir Lietuvai.

„Manau, daug politikų Latvijoje, Lietuvoje ir Lenkijoje savo pozicijas gali pateisinti tik energingu dalyvavimu antirusiškoje kampanijoje“, – teigė A.Puškovas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.