Soboras buvo paverstas visiems prieinamu muziejumi sekuliarių
modernios Turkijos valstybės kūrėjų praėjusio amžiaus 4-ajame
dešimtmetyje. Mūsų laikais sekuliarių pažiūrų turkai įtariai
vertina bet kokius mėginimus vėl susieti šitą pastatą su islamu.
Penktadienio vakarą per apeigas Sofijos sobore buvo skaitoma
musulmonų šventraščio ištrauka, taip pažymint naujos parodos
„Pranašo meilė“ atidarymą.
Ją skaitė Ankaroje įsikūrusios Ahmeto Hamdi Akseki mečetės imamas Ali Telas, nurodė
valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“.
Ceremonijoje dalyvavo aukšto rango Turkijos pareigūnai, tarp jų –
šalies religijos reikalų agentūros „Diyanet“ vadovas Mehmetas
Gormezas.
Anot „Anadolu“, šie Korano skaitymai Sofijos sobore buvo pirmieji
per pastaruosius 85 metus.
Naujoji paroda, kurioje eksponuojami musulmonų pranašą
Muhammadą šlovinantys kaligrafijos kūriniai, sobore
veiks iki gegužės 8 dienos.
Šis didžiulis pastatas iškilo VI amžiuje kaip
krikščioniškosios Bizantijos imperijos bažnyčia, tačiau
anksčiau toje vietoje prie Aukso Rago įlankos ir Bosforo sąsiaurio
anksčiau stovėjo IV amžiuje pastatyta bažnyčia.
Sofijos katedra buvo Konstantinopolio, kuris XX a. buvo
pervadintas Stambulu, patriarcho rezidencija.
Švč.Išminties soboras atliko esminį vaidmenį krikščionybei skylant
į Rytų ir Vakarų Bažnyčias 1054 metais, kai vienas Romos
kardinolas ant katedros altoriaus padėjo popiežiaus Leono IX bulę,
skelbiančią patriarcho Mykolo I ekskomuniką. Ši didžioji schizma
tęsiasi iki mūsų dienų.
Šis statinys 1204 metais buvo smarkiai apgadintas per liūdnai
pagarsėjusią kryžininkų surengtą Konstantinopolio apsiaustį, o,
miestą užėmus, jis tapo katalikų katedra. Kai bizantiečiai
susigrąžino miestą 1261 metais, ji buvo peršventinta kaip graikų
ortodoksų bažnyčia.
Osmanų armijai užkariavus Konstantinopolį 1453 metais, sultonas
Mehmedas II įsakė nedelsiant paversti katedrą mečete, aplink
kurios bizantiškąjį kupolą buvo pastatyti musulmoniški minaretai.
Po Pirmojo pasaulinio karo, subyrėjus Osmanų imperijai, naujos
Turkijos valstybės, vadovaujamos sekuliarių pažiūrų lyderio
Mustafos Kemalio Ataturko, administracija
praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje pertvarkė šventovę į
muziejų.
Tačiau 2002 metais Turkijoje į valdžią atėjus islamiškas
šaknis turinčiai Teisingumo ir plėtros partijai (AKP), kurios
vienas iš įkūrėjų buvo dabartinis prezidentas Recepas Tayyipas
Erdoganas, pradėta kalbėti, kad
Sofijos soboras vėl turėtų tapti mečete.
Turkijos vicepremjeras Bulentas Arincas 2013
metų lapkritį išprovokavo pasipiktinimą, kai užsiminė, jog
tikisi to pastato statuso pasikeitimo.
„Mes žiūrime į liūdną Sofijos soborą, tačiau tikimės,
kad netrukus jį išvysime besišypsantį“, – tuomet sakė
B.Arincas, pavadindamas „Hagia Sophia“ kompleksą mečete.
Graikija tąsyk audringai reagavo, sakydama, kad tokie
pareiškimai „žeidžia milijonų krikščionių religinius
jausmus“.
