Kanonizacija vyks tvyrant įtampai santykiuose su Turkija dėl jos
atsisakymo pripažinti armėnų žudynes genocidu.
Ceremonija, kuri taps didžiausia masine kanonizacija istorijoje,
įvyks armėnams rengiantis penktadienį minėti jų tautos tragedijos
100-ąsias metines. Joms skirtuose renginiuose dalyvaus milijonai
žmonių, tarp kurių bus įtakingų valstybių vadovų.
„Balandžio 23 dieną... bus aukojamos kanonizacijos mišios už
Armėnų Genocido Kankinius“, – nurodė Armėnų Apaštališkoji
Bažnyčia, ragindama visus armėnus „su malda dalyvauti šiame
istoriniame įvykyje“.
Mišios bus aukojamos ketvirtadienį vakare pagrindinėje Armėnų
Bažnyčios šventovėje – Ečmiadzino katedroje. Ši IV amžiuje
pastatyta šventovė, kaip manoma, yra seniausia krikščionių
katedra pasaulyje ir yra įtraukta į UNESCO pasaulinio paveldo
sąrašą.
Ceremonija, kuri prasidės 13 val. Grinvičo laiku ir baigsis 19
val. 15 min. vietos (15 val. 15 min. Grinvičo) laiku, kuris
simbolizuos metus, kai Pirmojo pasaulinio karo metais prasidėjo
žudynės.
„Šiandienos kanonizacija suvienys visus žemėje gyvenančius
armėnus“, – sakė Huri Avetikianas, etninis
armėnas iš Libano, dirbantis bibliotekininku, kuris atvyko į
protėvių žemę dalyvauti pamaldose.
„Genocido aukų sielos šiandien galiausiai suras amžinąjį
poilsį, – pažymėjo 68 metų socialinių tarnybų darbuotojas
Varduhis Šanakianas. – Triumfuos aukščiausiasis teisingumas.“
Po ceremonijos, kuriai vadovaus patriarchas ir visų armėnų
katolikosas Karekinas II, ims gausti armėnų bažnyčių visame
pasaulyje varpai, ir tuomet visos žudynių aukos bus pagerbtos tylos
minute.
Paskelbdama šventaisiais genocido aukas, „Bažnyčia tik
pripažįsta tai, kas įvyko: tai – genocidas“, sakė Karekinas II
prieš numatytą ceremoniją, kuri, pasak „Christian Today“, gali
tapti „didžiausiomis kanonizacijos mišiomis istorijoje“.
„Armėnų Bažnyčia paskelbs kolektyvinę kankinystę visų
tų, kurie buvo nužudyti dėl savo tikėjimo ir savo tėvynės“,
– AFP sakė Bažnyčios atstovas spaudai tėvas Teras Vahranas.
Armėnija ir gausi armėnų diaspora pasaulyje daug dešimtmečių
atkakliai siekia, kad per Pirmąjį pasaulinį karą, 1915-1917 metų
laikotarpiu, Osmanų imperijos pajėgų vykdytos žudynės būtų
pripažintos genocidu.
Tačiau dabartinė Turkija, kuri yra Osmanų imperijos įpėdinė,
griežtai atsisako tai padaryti.
Planuojama, kad penktadienį Jerevane šimtai tūkstančių
žmonių su žvakutėmis rankose dalyvaus eisenoje į kalvos
viršūnėje esantį memorialinį kompleksą, kur padės gėlių prie
jo centre aukų atminimui liepsnojančios amžinosios ugnies.
Dėl šių žudynių Paryžiuje, Los Andžele ir kituose miestuose
susiformavusios armėnų diasporos nariai taip pat rengia jų
paminėjimą.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Prancūzijos kolega
Francois Hollande'as turėtų būti tarp tų kelių
pasaulio lyderių, kurie atvyksta į tragedijos 100 metinių
minėjimą Armėnijoje, kai kiti stengiasi likti nuošalyje,
nenorėdami gadinti santykių su Ankara.
„Rusijos pozicija buvo ir yra nuosekli ir objektyvi: masinis
naikinimas etniniu pagrindu negali būti pateisinamas“, – sakė
V.Putinas.
Turkija penktadienį minės šimtąsias Galipolio mūšio
pradžios metines, kurios bus minimos viena diena anksčiau, nei
turėtų.
Armėnijos prezidentas Seržas Sarkisianas kaltina Ankarą, kad
ši tyčia „stengiasi nukreipti pasaulio dėmesį“ nuo minėjimo
Jerevane.
Armėnai tvirtina, kad mažiausiai pusantro milijonų jų
tautiečių buvo išžudyti 1915–1917 metais Osmanų imperijos
pajėgoms siekiant išnaikinti armėnus dabartinės Turkijos rytinėse
teritorijose, ir reikalauja pripažinti šias žudynes genocidu.
Osmanų imperijos paveldėtoja Turkija atmeta šiuos kaltinimus,
argumentuodama, kad 300–500 tūkst. armėnų ir ne mažiau turkų
žuvo per civilinius neramumus, kai osmanų armija kovojo su Rusijos
imperijos pajėgomis ir jas palaikiusiais armėnais dėl rytinės
Anatolijos kontrolės.