Kad Parlamento rinkimų rezultatus šiemet prognozuoti itin sunku, pripažįsta visi ekspertai. Tiek lyderiaujančios Konservatorių ir Leiboristų partijos, tiek mažosios lipa viena kitai ant kulnų ir pešasi dėl kiekvieno balso.
Būtent todėl Jungtinės Karalystės politikų veiksmai prieš tradiciškai ketvirtadienį vyksiančius rinkimus vakar priminė cirką – tiek partijų lyderiai, tiek eiliniai jų nariai tiesiog nėrėsi iš kailio žarstydami pažadus į kairę ir į dešinę.
Seniai matyta kova
Tokios idėjų kovos ir piktų strėlių varžovams kampanijos šalis jau senokai nėra regėjusi. Mat nors politinė britų kultūra yra laikoma viena aukščiausių pasaulyje – čia svarbi argumentų kalba ir gebėjimas taikliai atsikirsti, šį kartą netrūko ir išsišokimų.
Bene ramiausiai jautėsi apklausose pirmaujančios Konservatorių partijos lyderis Davidas Cameronas.
Dešiniųjų reitingams kylant arba, remiantis kitomis apklausomis, bent jau laikantis stabiliai, D.Cameronui beliko kartoti savo žinutę: mūsų šalis stipresnė nei buvo prieš 5 metus, judame teisinga kryptimi, dar yra daug ką nuveikti, patikėkite mumis dar sykį.
Visa konservatorius šiaip jau neretai kritikuojanti ir besišaipanti žiniasklaida vakar mūru stojo už D.Cameroną. Atvirai ir kone isteriškai pirmuosiuose puslapiuose ir portalų vedamuosiuose aiškinama, kodėl žmonės turi eiti balsuoti ir neprileisti kairiųjų prie valdžios.
„Štai keli patarimai, ką jūs, rinkėjai, galite padaryti, kad šalis netaptų „raudonųjų bandymų poligonu“, – skelbė dešiniųjų pažiūrų dienraščiai „Daily Mail“ bei „Daily Telegraph“ ir baugino, kad atėjus leiboristams šalį ištiktų katastrofa.
Kairė ir dešinė nesiskiria?
Leiboristų lyderis Edas Milibandas neatsiliko ir kartojo paprastą formulę: konservatoriai pakirto pasitikėjimą šalimi – tiek tarp britų, tiek tarp kitų europiečių. Todėl leiboristai stos už dirbantį žmogų ir atkurs pasitikėjimą.
Žarstydamasis pažadais jis net kiek sutriko vienam rinkėjui pasakius, kad tokius pat pažadus girdėjęs iš konservatorių. Apžvalgininkai pažymi, kad šie rinkimai įkaitino pagrindines partijas ir net kartais suvienodino jų retoriką.
Mažųjų partijų svarba
Todėl dabar, nesitikint, kad nors viena didžioji politinė jėga surinks būtiną 327 daugumą 650 vietų Parlamente, svarbūs du veiksniai: kaip pasirodys mažosios partijos ir ko jos norės politiniame turguje mainais į koalicijos sutartį.
Koalicijoje su konservatoriais siekiantis išlikti liberaldemokratų lyderis Nickas Cleggas žino, kad praras nemažai balsų, didysis klausimas yra kiek ir ar laimėtų užteks koalicijai formuoti. Mat konservatoriai itin nenori eiti į koaliciją su euroskeptiškaisiais rėksniais – Nigelo Farage’o vadovaujama Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partija (UKIP).
Lygiai taip pat leiboristai itin nenoriai žiūri į galimybę į koaliciją eiti su staiga iškilusia Škotijos nacionaline partija ir jos ambicingąja lydere Nicola Sturgeon, kuri nesyk šaipėsi iš pačių leiboristų.
Dar didesnė intriga rinkimuose laukia ir dėl to, kad bent 15 proc. britų rinkėjų kol kas nėra apsisprendę, už ką balsuoti. O toks skaičius žada intriguojamą baigtį. (BBC, „The Guardian“, „The Daily Mail“, LR)
Sustabdė rasisto įgaliojimus
Įkaitusią Didžiosios Britanijos politinę atmosferą bene geriausiai apibūdina vieno radikalios Jungtinės Karalystės nepriklausomybės partijos (UKIP) veikėjo pavyzdys.
Šiaurės Rytų Hampšyre kandidatavęs Robertas Blay nesirinko žodžių kalbėdamas apie savo varžovą konservatorių Ranilą Jayawardeną. 55 metų UKIP politikas neslėpė pasišlykštėjimo varžovo kilme – 29 metų R.Jayawardenos tėvas kilęs iš Šri Lankos.
„Jis nėra pakankamai britas, kad galėtų dirbti mūsų Parlamente. Jis juk net gali tapti pirmuoju mūsų šalies premjeru, kilusiu iš Azijos. Aš tokio ši*niaus nenoriu matyti mūsų šalies premjeru, o jei taip atsitiktų, aš jį nušausiu tiesiai į tarpuakį. Nekenčiu jo“, – teigė artimas N.Farage‘o partijos bendražygis.
R.Blay nuomone, tie piliečiai, kurių šeimos Jungtinėje Karalystėje gyvena tik nuo praėjusio amžiaus 8-ojo dešimtmečio, nėra verti vadintis britais.
„Mano šeima čia gyvena 400 metų, o jo – ne“, – varžovą toliau niekino R.Blay. Tačiau net radikaliai UKIP partijai tokie jų politiko pareiškimai pasirodė pernelyg radikalūs – skandalą prieš pat rinkimus sukėlusio R.Blay narystė partijoje sustabdyta.
