97 m. vyras visą gyvenimą nešiojosi kraupius prisiminimus iš karo lauko. Antrojo pasaulinio karo metais dalyvaudamas Stalingrado mūšyje jis buvo sunkiai sužeistas, matė, kaip žuvo daug jo bendražygių.
Dabar, praėjus 70 metų I.Zalužnij yra dar vieno karo liudininkas – to, kuris vyksta Rytų Ukrainoje. Susirėmimai tarp Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų praėjusiais metais pražudė vyro anūką, kuris buvo generolas Ukrainos nacionalinėje gvardijoje.
„Kai mes laidojome mano vienintelį anūką, mano dukters sūnų, buvo labai karšta diena. Jis žuvo 10 dieną, o mes jį palaidojome 13-ąją, – prisimena I.Zalužnij. – Aš dėvėjau savo karinę uniformą turėdamas tikslą.“
Karo veteranas pasakoja, kad į anūko laidotuves buvo susirinkę daug aukšto rango pareigūnų: regionų valdžios atstovai, aukšto rango kariškiai, miesto meras ir regiono vadovas.
„Aš paprašiau brigados vado, pulkininko, leisti man pirmajam tarti žodį, – prisiminė vyras. – Kai atsistojau kalbėti, aš pirmiausia pasakiau, kad šiais laikais jauni žmonės yra tikri patriotai. Aš nesakau, kad tik mano anūkas buvo herojus, tokių vaikų kaip jis – šimtai. Dauguma mūsų šalies jaunimo yra pasirengę ginti savo tėvynę. Bet mes negalime visų prarasti.“
„Tada aš jiems visiems pasakiau: „Rusai! Bičiuliai! Karo veteranai! Mano ginklo broliai, mano draugai! Ką jūs darote? Mes kartu kovėmės. Mes kartu dalijomės duoną. Mes 20 pasidalydavome vieną cigaretę. Mes kartu buvome apkasuose. O dabar? Mano brolių sūnūs nužudė mano anūką“, – savo žodžius prisiminė Antrojo pasaulinio karo veteranas.
Rusijos veiksmus kritikuojantis vyras pabrėžė: „Aš nekaltinu paprastų rusų. Tai vieno žmogaus kaltė – diktatoriaus. Tai (Vladimiras) Putinas ir jo bendrininkai atsiuntė čia rusus.“
„Rašykite, prabilkite ir sustabdykite tai. Kam reikia šito karo? – klausė I.Zalužnij. – Karas yra blogis, sielvartas ir ašaros.“
