Ataskaitą iš pradžių pristatė buvęs Rusijos premjeras, vėliau tapęs aršiu Vladimiro Putino kritiku Michailas Kasjanovas. Jis teigė, kad B.Nemcovą norima nominuoti Sacharovo premijai, bet to neužtenka. Todėl ši ataskaita turėtų tapti įrodymu ir atmerkti akis Rusijai bei pasauliui apie V.Putino režimo nusikaltimus.
„Jei tie, kurie propaganda dergė Borisą negali būti nubausti čia, Rusijoje, tai tuomet tuos propagandistus galima bausti sankcijomis. Šiandien pristatome ataskaitą, kurią Borisas pats norėjo paviešinti“, – sakė M.Kasjanovas. Jo teigimu, ne visi rusai tiki propaganda, ne visi palaiko Krymo aneksiją ir karą Ukrainoje.
„Tai nėra kažkokie nauji faktai, tai tiesiog surinkta informacija rusams, kad jie suprastų, kas vyksta, atskirtų propagandą“, – sakė M.Kasjanovas.
Prabilo ir apie Baltijos šalis
Artimas B.Nemcovo draugas Ilja Jašinas Ilya Yashinas teigė, kad B.Nemcovas visą laiką tikėjosi „atverti visuomenės akis“ ir parodyti Rusijos nusikaltimus Ukrainoje.
„Mes praleidome pirmas savaites mėgindami atkurti dokumentus, kuriuos jis surinko, - laikotarpį po B.Nemcovo mirties prisiminė I.Jašinas. – Kai kurie dokumentai buvo laikomi jo darbuotojų ir padėjėjų“.
I.Jašinas teigė, kad jam ir jo komandai pavyko susisiekti su visais B.Nemcovo kontaktais, tačiau įkalbinti juos kalbėti buvo nepaprastai sunku.
„Kaip galite įsivaizduoti, B.Nemcovo mirtis jų nepadrąsino, – pasakojo I.Jašinas. – Mes mėginome įtikinti juos įrašyti savo liudijimus, sakėme, kad kalbėti viešai jiems būtų saugiau, nei kalbėti su mumis paslapčiomis. Ši baimės siena, su kuria susidūrėme, buvo didžiausia problema“. Ataskaitą galima rasti ir internete. Per artimiausias kelias savaites ketinama surinkti užtektinai pinigų ir didesniam spausdintos ataskaitos tiražui, kuris šiuo metu siekia vos 2 tūkst. egzempliorių. Beje, I.Jašinas pabrėžė, kad ataskaitos viešinimui neketinama imti pinigų iš užsienio, nes pirmiausiai laukiama dėmesio iš pačių rusų.
„Mūsų kampanija siekiama, kad šią ataskaitą perskaitytų bent milijonas rusų. mūsų auditorija – ne vakarai, ne Europa, ne JAV ir net ne Ukraina. Tai Kremliaus propagandos paveikti žmonės. Mūsų užduotis – atverti jiems akis, papasakoti tiesą“, – teigė I.Jašinas.
Jis pareiškė netikintis, kad po Krymo ir likusios Ukrainos V.Putinas eis ir toliau į Baltjos šalis. Bent jau kol kas ženklų esą nėra, tačiau I.Jašino teigimu, V.Putinas vis tiek sieks destablizuoti padėtį buvusiose Sovietų Sąjungos teritorijose, mat galutinis V.Putino siekis tebėra atkurti sovietinę imperiją.
Apklausė ir Ukrainoje žuvusiųjų rusų karių šeimas
„Šią atsakaitą parašė Rusijos patriotai ir ši ataskaita skirta išsklaidyti melą, kurią skelbia Kremliaus režimas“, – pristatydamas ataskaitą sakė I.Jašinas. Jis teigė, kad buvo apklausti ir oficialūs pareigūnai ir Ukrainoje žuvusių Rusijos karių šeimos.
Anot jo, vienas svarbiausių Rusijos karinio įsikišimo į įvykius Ukrainoje įrodymų – Krymo okupacija.
„Pažiūrite, kaip keitėsi V.Putino retorika. Iš pradžių jis kalbėjo, kad ten pašauktiniai imasi ginklų, o po metų jau atvirai prisipažino, kad Ukrainai priklausančiame Kryme veikė Rusijos kariai, kuriems jis pats įsakinėjo“, – sakė I.Jašinas, kruopščiai rinkęs Rusijos kariškių prisipažinimus dėl vaidmens Krymo okupacijos metu.
„Tai, kad Kryme veikė mūsų šalies kariai nebuvo jokių abejonių. Bet kitas akivaizdus įrodymas – liudininkų parodymai. Liudininkų – Rusijos kariškių, kurie dalyvavo kariniuose veiksmuose prieš Ukrainos kariuomenę.
Ukrainiečiai sulaikė rusų karius savo teritorijoje – tai įrodyta ir dokumentuota. Galime pateikti Rusijos desantininkų iš Kostromos pavyzdį – aiškino, kad desantininkai esą pasiklydo pasienyje ir netyčia atsidūrė Ukrainos teritorijoje. Bet rusų karių parodymai leidžia teigti, kad Rusijos gynybos ministerija melavo – rusų kariai patys prisipažino, kad juos pasiuntė į karinę operaciją Ukrainoje. vienas iš sulaikytųjų „Facebook“ rašė, kad važiuoja į karą, kaip pats rašė „naikint Maidaną“, – teigė I.Jašinas.
Jis pateikė pavyzdį – esą vienas Rusijos armijos eilinis S.Kozlovas iš pradžių dalyvavo operacijoje Kryme, o vėliau buvo sužeistas Ukrainos rytuose. Apie sužeidimus papasakojo sužeisto Rusijos kario dėdė.
„Visos sėkmingos separatistų operacijos – tai Rusijos karinių pajėgų darbas. Pirmasis etapas – 2014-ųjų rugpjūtis, kai Ukraina surengė puolimą, kurį sustabdė Rusijos karinės pajėgos, peržengusios sieną. Tai privedė prie Minsko susitarimų, kai Ukraina buvo priversta pasirašyta pirmąsias paliaubas. Antrasis etapas – masinis Rusijos įsikišimas 2015-ųjų sausį-vasarį, kai rusų kariai įsikišo į konfliktą ir puolė Debalcevę. Vėlgi tai privedė prie naujo susitarimo Minske“, – tikino I.Jašinas.
Jo teigimu, Ukrainos rytuose taip pat aktyviai veikia samdiniai, kuriuos aktyviai verbuoja Rusijoje esančiuose kariniuose komisariatuose. Tie žmonės, anot I.Jašino pažeidžia ir Rusijos įstatymus, tačiau Tyrimų komitetas „dėl suprantamų priežasčių“ šiuos duomenis ignoruoja.
Ataskaitoje taip pat pateikta įrodymų dėl čečėnų samdinių vaidmens kare Ukrainoje. Dar vienu Rusijos įsikišimo į karą ukrainoje įrodymu I.Jašinas laiko dokumentuotą priešlėktuvinės sistemos „Pantsyr“ pasirodymą netoli Luhansko. Tokios priešlėktuvinės sistemos neturi jokia kita šalis, išskyrus Rusiją.
„Už tokį įsikišimą į broliškos tautos reikalus mokame gyvybėmis, tarptautine izoliacija. Tai yra istorinis nuosprendis Vladimirui Putinui, o su ukrainiečiais mes turėsime gyventi. Todėl veiksmų reikia imtis jau dabar – pirmiausiai reikia kalbėti tiesą. V.Putino režimas atsaingas už šią avantiūrą, dėl kurios žuvo ir ukrainiečiai ir rusai. Karą galime tik bendromis jėgomis“, – pareiškė I.Jašinas.
Paskelbė kelis aspektus iš ataskaitos
Tyrime bandoma įvertinti nuostolį, kurį patyrė Rusija dėl šalies kurstomo karo Ukrainoje. Ataskaita susideda iš 11 dalių ir 64 puslapių. „Vieni pagrindinių ataskaitos fragmentų yra skirti Rusijos propagandos teiginių išsklaidymui.
1. Pasak B.Nemcovo skaičiavimų, mažiausiai 150 rusų žuvo 2014-ųjų rugpjūčio mėnesį, kai Rusijos kariuomenė pradėjo puolimą Ukrainoje. Žuvusių karių artimieji gavo 2 milijonus rublių mainais už tylą.
2. Maždaug 70 Rusijos karių 2015 metų sausio ir vasario mėnesiais mirė prie Debalcevės, tačiau jų artimieji negavo jokios kompensacijos dėl jų žūties, todėl kreipėsi į B.Nemcovą. Ataskaitoje rašoma, kad kariai į Rytų Ukrainą buvo siunčiami kaip savanoriai.
3. Apie 53 milijardai rublių – tiek buvo išleista pinigų iš Rusijos biudžeto dešimties mėnesių karo veiksmams Rytų Ukrainoje finansuoti. Teigiama, kad 21 milijardas buvo skirtas kariams išlaikyti, 25 milijardai – separatistams, o likę pinigai – technikai.
4. 80 milijardų rublių buvo išleista pabėgėliams iš Donecko ir Luhansko.
5. Per metus nuo Krymo aneksijos rusai prarado du trilijonus rublių savo uždarbio. Dėl paskelbto embargo Rusijai kainos kilo 5,5 proc. Tikslius finansinius skaičius B.Nemcovui padėjo pateikti ekonomistas Sergejus Aleksašenka.
Tikisi išleisti dideliu tiražu
Ataskaita pristatyta žurnalistams ir opozicijos aktyvistams Maskvoje, partijos „RPR Parnas“ būstinėje. Didžioji ataskaitos dalis paremta privačių šaltinių liudijimais – kaip ir kitos aštuonios anksčiau išleistos B.Nemcovo ataskaitos.
I.Jašinas teigė, kad pirmiausiai ataskaitą išleis 2 tūkst. kopijų tiražu, ataskaita taip pat bus prieinama internete. Vėliau opozicionieriai tikisi sulaukti lėšų ir išleisti ataskaitą dar didesniu tiražu. Tiesa, tai padaryti opozicionieriams gali būti sunku.
