„Mums itin svarbu dalytis informacija, kai kalbama apie naujus mus supančius pavojus“, – susitikime teigė F.Mogherini. Pasak jos, Europos Sąjunga ir NATO skiriasi, tačiau viena kitai gali pagelbėti skirtingose sferose.
Prieš tai kalbėjęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas teigė, kad NATO vykdo didžiausią kolektyvinio saugumo stiprinimą nuo šaltojo karo pabaigos. Pasak J.Stoltenbergo, NATO būriai yra pasirengę į kovos vietą atvykti per 48 valandas iš bet kurios vietos. Tuo siekiama parodyti potencialiam priešui, kad Aljansas pasirengęs gintis. Paklaustas, ką mano apie Baltijos šalių karinių lyderių žadamą siųsti laišką NATO su prašymu dislokuoti nuolatinius NATO karinius dalinius mūsų šalyse, J.Stoltenbergas teigė, kad visi Aljanso narių prašymai bus svarstomi.
Baigiamojoje NATO susitikimo Antalijoje kalboje J.Stoltenbergas teigė, kad NATO ir Rusijos bendradarbiavimas kovojant su „Islamo valstybe“ yra neįmanomas. Be to, pasak jo, NATO ketina didinti karinius pajėgumus prie savo rytinių sienų.
Toliau susitikime kalbėjęs Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Davutoglu teigė, kad Gruzija, Bosnija ir Hercegovina, Juodkalnija bei Makedonija kitais metais gali tikėtis kvietimo prisijungti prie NATO. Jo teigimu, 2016-aisiais Varšuvoje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pagrindinė tema turėtų būti šių šalių prisijungimas prie Aljanso.
Kalbėdamas apie grėsmes Turkijos užsienio reikalų ministras kirto, kad prie „Islamo valstybės“ susidarymo privedė politinis režimas Sirijoje. M.Davutoglu taip pat pripažino, kad NATO „neturi veiksmingos strategijos, kaip kovoti su „Islamo valstybe“, ir paragino valstybes nares parengti efektyvesnį veiksmų planą.
