Karo Ukrainoje tema nebedominuoja užsienio spaudoje, tačiau V.Putino invazija į šalį vis dar tęsiasi, rašo portalas „The Daily Beast“. Per pastarąsias dvi savaites pasirodę ekspertų išvados, Ukrainoje surinkta vaizdo medžiaga ir liudininkų parodymai verčia baimintis artėjančio blogiausio scenarijaus: nauja Rusijos ataka neišvengiamai įvyks.
Gegužės 5-ąją Ukrainos vyriausybė paviešino naujus duomenis, kuriuose užfiksuota, kad nuo vasario 18-osios dienos ukrainiečiai prarado 28 miestus separatistams. Minėta diena žymi datą, kai Kijevo pajėgos prarado strategiškai svarbų Debalcevės miestą.
Gegužės 6-ąją prezidentas Petro Porošenka kreipėsi į Nacionalinę saugumo ir gynybos tarybą ir įspėjo: Rusija turi daugiau nei 50 tūkst. karių prie Ukrainos sienų, o Ukrainoje šiuo metu yra apie 40 tūkst. prorusiškų kovotojų. Tokio skaičiaus karių užtenka įsiveržti ir atkirsti didžiulę Ukrainos teritorijos dalį.
„Yra pagrįstų įrodymų, kad Ukraina griežtai laikosi Minsko paliaubų susitarimų, o (prorusiški) kovotojai juos nuolat pažeidinėja, – kalbėjo P.Porošenka. – Kovotojai reguliariai apšaudo ukrainiečių pozicijas, vykdo žvalgybą ir provokuoja ginkluotą konfrontaciją siekdami sugriauti taikų konflikto sprendimą“.
Praneša ir tarptautiniai stebėtojai
Praėjus dienai po P.Porošenkos pranešimo, gegužės 7-ąją, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) stebėtojai pranešė, kad netoli Donecko ir Širokino miestų vėl vyko susirėmimai. Stebėtojai taip pat pranešė, kad jų bepilotis orlaivis, kuriuo stebėjo veiksmus Ukrainoje maždaug 10 minučių nustojo veikęs – kaip tik tada, kai užfiksavo separatistų tankų judėjimą netoli Donecko.
Tą dieną ESBO vaizdo įrašuose užfiksavo, kaip trys prorusiškų separatistų tankai įvažiavo į Ukrainos kontroliuojamą teritoriją ir pažeidė demarkacijos liniją. Link linijos judėjo ir dar separatistų 30 tankų.
ESBO praneša, kad prie nustatytos demarkacijos linijos paskutinėmis savaitėmis žymiai padaugėjo ginkluotės. Vis dėlto jų pranešimuose skelbiama, kad tai Rusijos remiami separatistai vykdo puolamuosius veiksmus, o ukrainiečiai – gynybinius.
ESBO stebėtojai taip pat pranešė, kad separatistai išbando ir pažangią ginkluotę. JAV ambasadorius Ukrainoje teigė, kad „Rusija vykdo rengimo ir ginklavimo programą matomoje vietoje.“
Prisidengė Pergalės dienos paradu
Kas dieną paaiškėja vis naujų įrodymų, kad Minsko susitarimas yra nieko daugiau, tik lapas popieriaus. Jau kurį laiką NATO, ESBO ir Rytų Ukrainos gyventojai perspėja, kad link demarkacijos linijos juda sunkioji ginkluotė ir artilerija.
Į tokius pareiškimus separatistai atsakė, kad tai – tik ginkluotės judėjimas, kuriuo ruoštasi kariniam Pergalės dienos paradui. Vis dėlto, gegužės 9-ąją minėta Pergalės diena praėjo, o ginkluotė vis dar išrikiuota prie demarkacijos linijų.
Tačiau neramina ne separatistų ginkluotės kiekis, bet jų rūšis – ypač priešlėktuvinės raketų sistemos „Strela-10“.
„Strela-10“ sistemos yra sukurtos kovai prie fronto linijų. Ši sistema leidžia numušti greitai judančius ir žemai skrendančius orlaivius, tokius, kaip sraigtasparniai. „Buk“ raketinės sistemos atlieka tą pačią funkciją, tačiau iš didesnio nuotolio.
Gegužės pradžioje buvo matoma, kaip šios sistemos lydi didžiulį Rusijos sunkiosios ginkluotės konvojų, o gegužės 10-ąją „Strela-10“ riedėjo netoli Donecko, prie pat demarkacijos linijų.
Separatistai, regis, stiprina fronto liniją. Tai visiškai priešinga tam, kas buvo susitarta Minske: paliaubų sutartimi siekta konflikto deeskalavimo, o ne fronto sustiprinimo.
NATO perspėja apie pavojų
Balandį NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Philipas Breedlove'as įspėjo, kad Rusija pasinaudojo paliaubomis, kad ištreniruotų ir parengtų separatistus ir pakeistų savo pajėgų pozicijas.
„Didžioji dalis Rusijos veiksmų atitinka pasirengimą kitai atakai“, – įspėjo Ph.Breedlove'asir pridėjo, kad Rusija niekada neskambina savo kalavijais, jei nieko neplanuoja.
Ph.Breedlove'as taip pat kalbėjo, kad Rusija toliau sustiprino savo oro erdvės gynybą bei artileriją ir treniravo separatistus, kad šie veiktų labiau koordinuotai.
Apie galimą naują ataką įspėjo ir NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Jis teigė, kad separatistai dabar taip gerai apginkluoti, kad gali staigiai pradėti naują didelę ataką prieš Ukrainos kariuomenę.
Užuominos iš separatistų lūpų
Įtarimų dėl galimos naujos invazijos kelia ir separatistų lyderių pasisakymai.Balandžio pabaigoje „Donecko liaudies respublikos“ vadas Aleksandras Zacharčenka, paklaustas ar Rytuose laikomasi paliaubų, atšovė, kad jis nė nenori, kad paliaubos išliktų.
Jis kategoriškai atmetė vieną iš diplomatinio susitarimo punktų, kuriuo numatyta, kad Donbasas turi likti Ukrainos dalimi.
„Ar jūs mums siūlote pasiduoti, kad mūsų teritorija atitektų Ukrainai? Kad jie galėtų mus nutempti į Europos Sąjungą, kad gyventume iš amerikiečių išmaldos? , – klausė A.Zacharčenka.- Mes to nenorime. Mes paskelbėme, kad norime būti draugais su Rusija – to ir sieksime. To nori didžioji gyventojų dalis. Bent 95 proc.“
A.Zacharčenka, kuris svajoja apie Sovietų Sąjungos atkūrimą, užsiminė apie dar vieno referendumo surengimą, kuriame būtų paskelbtas Donbaso regiono atsiskyrimas nuo Ukrainos.
Visgi Vakarus labiausiai neramina ne agresyvi A.Zacharčenkos retorika, bet tai, kad Rusija aktyviai treniruoja separatistų kovotojus ir prie demarkacijos linijos telkia raketines sistemas.
Pasinaudojo diplomato vizitu
Neseniai Rusijoje apsilankė ir su šalies užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu susitiko JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry. Tai buvo pirmasis jo vizitas Rusijoje nuo 2013-ųjų.
Rusijos propagandinei žiniasklaidai JAV diplomato apsilankymas tapo proga paskleisti naujas istorijas. Žurnalistai nepraleido progos išprovokuoti tokį atsakymą, kuris sukiršintų JAV ir Ukrainą.
Ukrainos prezidentas P.Porošenka neseniai buvo pareiškęs, kad Ukraina mėgins atgauti separatistų kontroliuojamą Donecko oro uostą. Kremliaus žiniasklaidos paklaustas, ką apie tokį P.Porošenkos pareiškimą mano, J.Kerry pasiūlė prezidentui „gerai pagalvoti prieš imantis karinių veiksmų“.
Ukrainą tokie J.Kerrio pareiškimai supykdė, kaip ir jo teiginiai, kad paliaubas žlugdo abi pusės. Ukrainiečiai kaltino JAV atstovą nesidomint ir gerai neįvertinant situacijos. Baiminamasi, kad Vašingtonas nesiims jokių veiksmų, jei Minske susitarto paliaubos visiškai žlugs. O tai leistų separatistams veržtis gilyn į Ukrainą.
