Disidentas S.Grigoriancas iš pradžių išgarsėjo tuo, kad jį dėl antisovietinės propagandos dažnai tardė ir dukart kalino KGB. Vėliau – 1999–2000 metais išsakytais teiginiais, kad V.Putino iškilimas į valdžią yra „KGB kerštas“.
Dabar jis vadovauja Rusijos paramos TTT koalicijai, kuri siekia, kad šis teismas Hagoje imtųsi teisti V.Putiną ir pripažintų jį kaltu dėl karo nusikaltimų.
Interviu portalui „Liga.net“ S.Grigoriancas paaiškino, kodėl dar prieš 16 metų nusprendė vertinti V.Putiną ir jo režimą kaip grėsmę tiek Europai, tiek Ukrainai, tiek pačiai Rusijai.
Disidentas pripažino, kad jį išgąsdino daugybė Pergalės dienų paradų – ne tik maskvietiškasis, bet ir dar 26 visoje Rusijoje vykę panašūs renginiai: „Tie paradai įrodo, kad esame tarptautinėje arenoje izoliuota valstybė, kur nuolat daugėja agresijos ir auga paranoja – tai labai negeri ženklai ateičiai.“
„Visa tai, kaip ir Rusijos veiksmai Ukrainoje, parodo dabartinio režimo prigimtį. Nors daug kas džiaugėsi Krymo anšliuzu, niekas nenorėjo pripažinti svarbiausio dalyko: kad vertinant pagal pasekmes Rusijai Krymas yra antrasis Afganistanas“, – pažymėjo S.Grigoriancas.
Jo teigimu, Krymas pagal tarptautinę teisę yra „Ukrainos teritorija, o niekas neturi teisės pažeidinėti įstatymų“. Tiesa, S.Grigoriancas pavadino Sevastopolį „tikru rusišku miestu“, kurį gindamas per Antrąjį pasaulinį karą žuvo jo senelis, bet tuoj pat pabrėžė: „Tai nėra priežastis neteisėtiems veiksmams.“
S.Grigoriancas neabejoja: „Dėl to, ką padarė, V.Putinas turi būti suimtas ir nusiųstas į Hagą.“
Tiesa, disidentas ir toliau įsitikinęs, kad vasario pabaigoje Maskvoje, prie pat Kremliaus, nušautas opozicijos politikas Borisas Nemcovas buvo pernelyg aukštinamas: „Jis darė daug ką gero, bet svarbu, kad visuomenė atsimintų, kas padėjo atvesti V.Putiną į valdžią.“
„Tarp tų žmonių – to laikotarpio liberalų elitas. Taip pat liberalios žiniasklaidos priemonės NTV ir „Echo Moskvy“, kurioms visiškai nerūpėjo faktas, kad besąlygiškai remdamos V.Putiną jos padėjo pamatus dabartiniams pavojams.
Deja, net dabar Rusijoje daug kas nenori girdėti tiesos apie praeitį ir mokytis iš klaidų. Nepaliaujamai kartojamos klaidos pavojingos taip, kaip 1991-aisiais“, – teigė S.Grigoriancas.
Jis pabrėžė, kad jau praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio pabaigoje pirmąkart įspėjo, kad į valdžią Rusijoje grįžta KGB: „Visi juokėsi ir aiškino, kad KGB nebeegzistuoja. Užsieniečiai irgi juokėsi. Net dabar daug kam atrodo, kad svarbiausia – atsikratyti V.Putino, ir viskas bus gerai.
Bet praeitis rodo, kad to negana. Net po V.Putino eros Rusija kels pavojų Europai ir visam pasauliui, jei rusai ir vakariečiai nesupras, kad tie, kurie dabar kalba „teisingus dalykus“, yra atsakingi dėl to, kas dabar vyksta.“
Esą nors B.Nemcovo pradėta rašyti ir jo bendražygių ataskaita apie karą Ukrainą yra „puiki ir tiksli“, jokio karo nebūtų, jei „B.Nemcovas su kompanija nebūtų atvedę V.Putino ir KGB į valdžią“.
„Bet prieš 15 metų B.Nemcovas, Anatolijus Čiubaisas, Irina Chakamada, Viačeslavas Volodinas, Borisas Berezovskis ir Michailas Kasjanovas nusprendė, kad jie galės kontroliuoti stiprų lyderį“, – aiškino S.Grigoriancas.
Buvęs disidentas mano, kad panašus procesas lauktų, jei būtų nuverstas V.Putinas: „Tikriausiai vėl atsirastų žmogus, kuris įtikinamai kalbėtų apie demokratiją, bet viduje visa sistema liktų tokia pati. Juk V.Putinas – ne savarankiškai veikiantis diktatorius, jis yra KGB grandinės dalis.“
Pasak S.Grigorianco, grandinė ilga. Esą buvęs Sankt Peterburgo meras Anatolijus Sobčiakas, dar vadinamas V.Putino mokytoju, buvo Vladimiro Kriučkovo (jis 1988–1991 m. vadovavo KGB ir buvo vienas 1991-ųjų pučo organizatorių. – Red.) žmogus.
„Jei būtų pavykęs pučas, A.Sobčiakas būtų tapęs Rusijos prezidentu. Jį į postą vietoj Michailo Gorbačiovo būtų paskyręs V.Kriučkovas. O už A.Sobčiako stovėtų V.Putinas“, – dėstė S.Grigoriancas.
„Kadangi V.Putinas dirbęs KGB, juo pasitikėti negalima. Nė vienas pasaulio lyderis juo ir nepasitiki. Su V.Putinu nekalbama kaip su partneriu – Vakarai yra priversti bendrauti su Kremliumi ir tikėtis, kad mažas karas Ukrainoje nevirs didesniu. O kariauti V.Putinas pasiruošęs, kad išlaikytų savo kaip nugalėtojo įvaizdį“, – tvirtino S.Grigoriancas.
Jo teigimu, gali būti, kad prezidento aplinkoje yra žmonių, kurie „padėtų V.Putinui palikti pasaulį“ – taip, kaip greičiausiai atsitiko ir su buvusiu Sovietų Sąjungos vadovu Jurijumi Andropovu: „V.Putinas kovoja ne tik dėl galios, bet ir dėl savo gyvybės.“
„Savo ruožtu revoliucija Rusijoje šiuo metu neįmanoma. Žmonės išsekinti ir apsvaiginti. Todėl V.Putinui reikia labiau bijoti „rūmų maišto“.
Ateityje Rusijos Federacija gali lengvai subyrėti. Gali likti tik buvusios Maskvos didžiosios kunigaikštystės teritorija. Bet kalti bus ne protestai, o skirtingų regionų elito veiksmai – jie nebematys prasmės būti ištikimi Maskvai“, – prognozavo S.Grigoriancas.
Parengė Gintaras Radauskas
