Dar 2013 m. iš JAV sprukęs ir po ilgų klajonių Rusijoje prieglobstį gavęs 31-erių E.Snowdenas save pasauliui pristatė kaip teisuolį. Žmogų, kuriam esą rūpėjo kitų žmonių teisės.
Būtent E.Snowdenas sukėlė tarptautinį šnipinėjimo skandalą paviešinęs duomenis apie JAV žvalgybos tarnybų vykdytą eilinių piliečių ir net kitų šalių vadovų slaptą pokalbių klausymąsi. Pateikęs detalius duomenis, kaip jo buvusi darbovietė – Nacionalinė saugumo agentūra vykdo šnipinėjimą, E.Snowdenas tikino norėjęs atskleisti pasauliui nešvarius JAV žvalgybininkų metodus.
Bet jau tuomet saugumo ekspertai perspėjo, kad E.Snowdeno paviešinta informacija taps naudinga ne tik kitų šalių žvalgyboms, bet ir teroristams. Dabar aiškėja, kad tokie būgštavimai pasitvirtino.
Viešino svarbias paslaptis
Jungtinė Karalystė yra viena iš tų šalių, kuri nukentėjo nuo E.Snowdeno paslapčių viešinimo skandalo.
JAV išdavęs amerikietis atskleidė per 1,7 mln. slaptų britų žvalgybininkų dokumentų. O juose buvo detalūs aprašymai, kaip žvalgyba klausosi terorizmu įtariamų asmenų pokalbių, kokių imasi priemonių, technologinių gudrybių.
Žodžiu, visos instrukcijos kaip ant delno ir su jomis galėjo susipažinti visi norintys.
Neaišku, ar E.Snowdenas to siekė, bet su minėtomis instrukcijomis mielai susipažino įvairių teroristinių organizacijų atstovai.
Ir tuomet, įvertinę amerikiečių bei britų žvalgybos veikimo būdus, ėmėsi atitinkamų priemonių.
Teroristai dėkingi
Tyrimų centro „Henry Jackson Society“ ekspertų teigimu, E.Snowdenas leido teroristams padaryti tam tikras reikšmingas išvadas, kurių pasekmes šiandien jaučia visas pasaulis.
Didžiausias pokytis – tai, kaip teroristai bendrauja tarpusavyje ir verbuodami naujus narius.
78 puslapių tyrimų centro pateiktoje ataskaitoje teigiama, jog teroristai nuo 2013-ųjų ėmė bendrauti koduotomis elektroninio pašto sistemomis, kurių negali sekti netgi moderniausios pasaulio žvalgybos tarnybos.
Netgi šiais laikais, XXI a., Vakarų šalių žvalgybininkai iškoduoja teroristų pranešimus vos per 6 savaites, o anksčiau užtekdavo dviejų.
Laiku nespėdami suprasti, ką planuoja teroristai, žvalgybininkai priversti stabdyti operacijas, mat norima išvengti papildomos rizikos. O sustabdžius žvalgybines operacijas po pirštus prasprūsta dešimtys, jei ne šimtai, įtariamųjų pavardžių.
Pavyzdžiui, vis didesnė Sirijoje ir Irake siautėjančios „Islamo valstybės“ sėkmė siejama su šios teroristinės grupuotės gebėjimu slapta planuoti operacijas, suduoti smūgius, apie kuriuos nesugeba sužinoti net pažangiausia pasaulyje JAV elektroninė žvalgyba.
Antai prieš kelias savaites „Islamo valstybė“, nepaisydama JAV vadovaujamos koalicijos antskrydžių, sugebėjo žaibiškai surengti koordinuotą ir galingą puolimą, po kurio buvo užimtas itin svarbus Irake ar Ramadi miestas – slapta bendraudami tarpusavyje teroristai sutarė, kad puolimas bus pradėtas siaučiant smėlio audrai, kai negalėjo veikti JAV aviacija.
Be to, pasinaudodami E.Snowdeno informacijos atskleidimu teroristai moko saviškius, ypač technologijoms imlią jaunąją kartą, kaip slapta verbuoti naujus narius, Vakarų šalyse išvengti sekimo priemonių.
Rėmėjai jau nusisuka
Lyg to būtų negana, E.Snowdeno paviešinta informacija apnuodijo įvairių šalių žvalgybų bendradarbiavimą.
Ir ne tik šalių – kai kurios bendrovės ima vengti bendradarbiavimo su žvalgybos tarnybomis, nenorėdamos susigadinti įvaizdžio. Tiesa, problemų dėl įvaizdžio turi ir E.Snowdenas.
Ir nors jis nesyk pabrėžė nenorėjęs išduoti savo šalies ir netgi esąs pasiruošęs grįžti į tėvynę, kur jo laukia teismas už valstybės išdavimą, amerikiečio rėmėjų ratas, regis, tirpsta.
Šiuo metu Rusijoje besislapstantis E.Snowdenas dar pasirodo įvairiose elektroniniu būdu rengiamose konferencijose.
Bet tokių renginių metu jis vis dažniau sulaukia kritikos ir neparankių klausimų, ypač dėl to, kad jį priglaudė žmogaus teisių pažeidimais garsėjanti ir vis agresyviau besielgianti Rusija.
