Iš pirmo žvilgsnio garbaus amžiaus L.Aleksejevos grįžimas į Kremliaus marionete paverstą pilietinės visuomenės ir žmogaus teisių tarybą gali kelti nuostabą.
Juk ši Rusijos prezidento Vladimiro Putino globojama institucija per pastaruosius metus iš žmogaus teisų gynimo organo tapo paklusniu režimo įrankiu, kuris nepastebi jokių žmogaus teisių pažeidimų Rusijoje, tačiau uoliai kritikuoja tokius pažeidimus kaimyninėse valstybėse. Pavyzdžiui, Ukrainoje, Baltijos šalyse.
Tačiau Maskvos Helsinkio grupės įkūrėja, visame pasaulyje garsi žmogaus teisių gynėja įsitikinusi, kad sprendimas grįžti į instituciją, iš kurios protestuodama dėl naujų V.Putiną liaupsinančių žmonių paskyrimo ji pasitraukė 2012-aisiais, turi prasmę.
„Mano darbas – ištirti skandalingo įstatymo prieš nevyriausybines organizacijas poveikį“, – tvirtino L.Aleksejeva turėdama omenyje įstatymą, kuriuo įvairios nevyriausybinės, ypač žmogaus teisių gynimo organizacijos, Rusijoje paskelbtos užsienio agentėmis.
„Rusijos regionuose užvirė tikras pragaras – naudodamiesi įstatymu valdininkai suvedinėja sąskaitas su organizacijomis, kurios jiems nepalankios, pavyzdžiui, kritikuoja.
Valdininkai įgijo galių uždrausti tokias organizacijas – tai baisūs dalykai ir būtent šį klausimą ketinu iškelti grįžusi į tarybą“, – tikino L.Aleksejeva.
Be to, ji žadėjo skirti dėmesį ir teismų bei kalėjimų darbui, kuris, anot aktyvistės, pasibaisėtinas.
„Mūsų nekompetentingi teismai piliečių akyse visiškai save diskreditavo, ką jau kalbėti apie kalėjimus, kuriuose labai daug žmogaus teisių pažeidimų“, – tvirtino L.Aleksejeva.
Įdomu, kad jos paskyrimą asmeniškai palaimino pats V.Putinas, kuris ir yra vienas pagrindinių minėto įstatymo idėjų autorių.
Pagal tą teisės aktą iš užsienio šalių arba organizacijų finansinę pagalbą gaunančios nevyriausybinės organizacijos įvardijamos kaip užsienio agentės. Tokia neigiama etiketė ne tik laikoma smūgiu įvaizdžiui, bet ir sudaro sąlygas riboti organizacijų veiklą ar net priversti ją nutraukti.
